Praėjusią savaitę Bulgarijos žiniasklaida citavo šalies energetikos ministrę Temenužką Petkovą, kuri pranešė apie gauti JAV „General Electric“ paraišką dalyvauti Beleno AE projekte.
Oficialiai nepatvirtintais duomenimis, šiame konkurse taip pat pasiryžusios dalyvauti Prancūzijos „Framatome“ ir Kinijos CNNC.
Bulgarijos parlamentas pernai birželį leido atgaivinti ilgai vilkintą antrosios AE šalyje statybos projektą. Jis buvo neribotam laikui įšaldytas 2012 metais, neradus užsienio investuotojų sparčiai augančioms jėgainės statybos išlaidas padengti, kurios pagal tuometinius skaičiavimus sudarė bemaž 10 mlrd. eurų. Be to, Bulgarija tuo metu jautė stiprų spaudimą iš JAV ir Europos Sąjunga (ES), kurios reikalavo mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
Praėjusių metų spalį Bulgarija pasiūlė Balkanų kaimynėms kartu statyti Beleno AE, kuri pradėtų veikti maždaug 2030-aisiais, o kainuotų už ne daugiau kaip 10 mlrd. eurų. Pasiūlymu susidomėjo Juodkalnija.
2006-aisiais Bulgarijos vyriausybė su „Rosatom“ pasirašė susitarimą dėl daugiau kaip 2000 megavatų galios Beleno AE projekto įgyvendinimo. Tačiau generalinė statybos sutartis taip ir nebuvo sudaryta, statybos nebuvo pradėtos.
Bulgarijai nusprendus šio projekto atsisakyti, „Rosatom“ pateikė Bulgarijos nacionalinei energetikos bendrovei NEK 1 mlrd. eurų vertės ieškinį, tvirtindama, jog jau pagamino įrangą pirmajam reaktoriui bei patį reaktorių. Ženevos tarptautinis arbitražas šį ieškinį patenkino iš dalies. 2016-ųjų pabaigoje NEK Rusijos korporacijai sumokėjo arbitražo nurodytą sumą – 601,6 mln. eurų.
