Apie tai pirmadienį pranešė Rusijos Karaliaučiaus srities naujienų portalai.
„Šiuo metu svarstoma galimybė išplėsti aikštelę papildomai prie jau esančio ir statomo blokų. Kalbama apie mažos ir vidutinės galios blokų įdiegimą“, – Rusijos portalui newsbalt.ru sakė A.Timonovas.
„Rosenergoatomo“ atstovo teigimu, tai pirmiausia susiję su procesais, vykstančiais aplink Karaliaučiaus sritį ir su Baltijos valstybių perėjimu iš vieningos Rusijos energetinės sistemos į Vakarų Europos energetinę sistemą.
„Papildomi mažos ir vidutinės galios reaktoriai bus pastatyti užtikrinant Baltijos AE manevringumo galimybes bei patogesnį darbą Karaliaučiaus srityje, kuri, Baltijos šalims atsijungus nuo Rusijos energetinės sistemos, taps izoliuota“, – teigė „Rosenergoatomo“ atstovas.
Jis paneigė Rusijos portale rugrad.ru naujienų portale skelbtą informaciją, kad Baltijos AE statybos įšaldytos dvejiems metams, rangovai nežino, „kur dėti iš darbininkus iš kitų šalių“.
„Aš tik ką susisiekiau su Baltijos AE kadrų skyriaus vadovu, jokių atleidimų nėra, visi susitarimai su rangovais vykdomi“, – teigė A.Timonovas.
Karaliaučiaus srityje statomos Baltijos atominės jėgainės (Baltijos AE) statybos yra įšaldomos, teigia Karaliaučiaus srities naujienų portalas rugrad.eu, remdamasis medžiagas ir darbuotojus šio objekto statybai teikiančiais rangovais.
„Dviejų kompanijų, esančių Baltijos AE statybų rangovėmis, rugrad.eu redakcijai pranešė, kad objekto statybos pristabdytos“, – rašo portalas.
Cituojant vieną neįvardytą statybų rangovą teigiama, kad „elektrinė bus užkonservuota, daug darbuotojų bus išleista atostogauti“. Kito rangovo teigimu, „statybos įšaldomos dvejiems metams, kur dėti kviestinius darbininkus?“.
Dar vieno rangovo bendrovės „Tomas Beton“ vadovo Igorio Pleškovo teigimu, betono į statybų aikštelę jo bendrovė nebetiekia nuo praėjusių metų gruodžio.
Tuo metu bendrovės „Baltijos AE“ informacijos ir ryšių su visuomene centro vadovė Ina Moreva portalui sakė, kad objekto statybos yra „darbo režime“.
„Aš dirbu statybų direkcijoje, mes tebedirbame“, – cituojama „Baltijos AE“ atstovė.
Praėjusią savaitę buvo pranešta, jog Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ generalinis direktorius Sergejus Kirijenko pavedė išsiaiškinti galimybes Baltijos AE naudoti mažesnės galios reaktorius, nei planuota anksčiau.
Pasak „Interfax“ pranešimo remiantis keliais neįvardintais šaltiniais, vietoj dviejų reaktorių po 1150 megavatų galios gali būti svarstoma dėl 640 megavatų (VVER – 640 tipo, suslėgto vandens) ir 40 megavatų galios (KLT – 40S tipo, povandeninių laivų reaktorių pagrindu) reaktorių.
Kaip nurodo „Interfax“, šiuo metu kalbama apie tai, kad turi būti „pirmiausia“ išnagrinėta galimybė įdiegti mažesnės galios reaktorius, o tūkstantinės galios reaktoriai būtų eksploatuojami tuo atveju, jei būtų sutartys dėl elektros energijos pardavimo ir būtų elektros linijų schema. Tuo pačiu, šaltinių teigimu, įranga 1150 megavatų galios reaktorių statybai toliau gaminama.
Kaip skelbta anksčiau, 2300 MW galingumų statybos Karaliaučiaus srityje daugiausia buvo orientuotos į elektros energijos eksportą, nes pačiam regionui tokios galios būtų perteklinės. Tačiau Baltijos AE gaminamos elektros energijos eksportui į Baltijos šalis, Lenkiją, Vokietiją bei kitas Europos šalis būtina modernizuoti ir statyti elektros linijų infrastruktūrą.
Be to, kaip rašo „Interfax“, esama rizikos, kad Baltijos valstybės gali pasitraukti iš Rusijos sinchroninės energijos sistemos ir sinchronizuotis su europine sistema, o tai izoliuos Karaliaučiaus srities energetiką (šiuo metu Karaliaučiaus energijos sistema per Lietuvą sujungta su kitomis Baltijos valstybėmis ir Rusijos sistema, linijų su Lenkija Karaliaučius neturi).
Tuo pačiu Lietuvoje svarstomas „konkuruojantis projektas“ – Visagino atominės elektrinės statyba, dėl kurio dar nėra galutinio sprendimo.
