„2022 metų trečiąjį ketvirtį didžiausią neigiamą poveikį pelnui padarė bendrovės turto Vokietijoje perdavimas ..., dėl kurio teko pripažinti papildomą 56 mlrd. rublių (maždaug 889 mln. JAV dolerių, 845 mln. eurų) nuostolį“, – rašoma „Rosneft“ paskelbtame pranešime.
Liepos-rugsėjo mėnesiais bendrovė „toliau patyrė neigiamą išorės veiksnių ir neteisėtų apribojimų“, įskaitant turto perdavimą Vokietijoje, „poveikį“, pažymėjo pranešime cituojamas „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas.
Berlynas rugsėjį perėmė „Rosneft“ patronuojamųjų įmonių Vokietijoje kontrolę ir šios įmonės, kurioms tenka maždaug 12 proc. šalies naftos perdirbimo pajėgumų, buvo perduotos Vokietijos federalinei tinklų agentūrai valdyti.
Vokietija taip pat yra pažadėjusi iki metų pabaigos sustabdyti rusiškos naftos importą. Atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių nuo Kremliaus invazijos į Ukrainą pradžios stengiasi kone visos Europos šalys.
Tuo tarpu „Rosneft“ pareiškė trečdaliu padidinusi naftos tiekimą į Aziją ir „visiškai kompensavusi tiekimo Europos pirkėjams sumažėjimą“.
Nepaisant didelių nuostolių, „Rosneft“ pajamos rubliais per devynis 2022 metų mėnesius, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, padidėjo 15,7 proc. ir buvo lygios 102,3 mlrd. JAV dolerių (97,3 mlrd. eurų).
Grynasis pelnas sausio–rugsėjo mėnesiais sumažėjo nuo 696 mlrd. rublių tuo pat laikotarpiu pernai iki 591 mlrd. rublių.