Teisės aktas, skirtas „užtikrinti Rumunijos energetinį saugumą“ ir ilgainiui leisti šaliai tapti dujų eksportuotoja, dar turėtų būti patvirtintas parlamento žemųjų rūmų ir tikriausiai įsigaliotų birželio pabaigoje.
Tokiu atveju būtų pakeistas 2018 metų spalį priimtas įstatymas, reikalaujantis pardavinėti pusę išgaunamų dujų vietos rinkoje ir paskatinęs bendrovės įšaldyti savo gavybos planus.
Rumunija, kitaip nei kitos ES šalys, turi gausias dujų atsargas, tačiau žiemą turi kreiptis į Rusiją, kad patenkintų maždaug penktadalį savo dujų poreikių.
Audito įmonės „Deloitte“ konsultantas 2018 metais naujienų agentūrai AFP sakė, kad dėl savo atsargų apimties Rumunija galėtų tapti daugiausiai dujų išgaunančia ES šalimi.
Skirtingais vertinimais, Juodosios jūros gelmėse slypi dar 170–200 mlrd. kubinių metrų nepanaudotų dujų išteklių, kurie galėtų būti išgauti iki 2040 metų.
Tai prilygsta Rumunijos bendram metiniam suvartojimui per 15 metų laikotarpį.
Rumunų Juodosios jūros naftos ir dujų bendrovė (BSOG) apgailestavo, kad naujajame įstatyme įtvirtintas progresinis pajamų iš gręžimo jūroje apmokestinimas. BSOG pareiškė tebesvarstanti, ar pradėti šią vasarą planuotą gavybą.
Bukarešto duomenimis, JAV milžinė „ExxonMobil“ ir kitos dujų bei naftos grupės iki šiol yra investavusios daugiau kaip 3,5 mlrd. dolerių (3,3 mlrd. eurų) į žvalgybos ir plėtros projektus Juodojoje jūroje.
„ExxonMobil“ pernai paskelbė, kad iš Rumunijos pasitrauks.
