Diskusijos dėl prekybos elektra embargo suintensyvėjo prieš pusantros savaitės, kai baltarusiai pradėjo Astravo AE vadinamąjį fizikinį paleidimą – pradėjo krauti branduolinį kurą į pirmąjį jėgainės reaktorių.
Vadovaujantis kitų tokio tipo elektrinių paleidimo praktika, šis etapas gali trukti apie 2 mėnesius.
Po to prasidės vadinamasis energetinis paleidimas, jis suprantamas kaip atominės elektrinės pripažinimo tinkama eksploatuoti etapas ir jo metu jau gali būti pagaminta pirmoji elektra.
Dar vėliau vyks bandomasis pramoninis reaktoriaus eksploatavimas, o po šių etapų reaktorius pradedamas naudoti normaliai.
Lietuvos institucijos skaičiuoja, kad elektra iš Astravo AE rinką gali pasiekti maždaug po pusmečio.
Prabilo apie pasitraukimą iš biržos
Lietuva laiko Astravo AE nesaugia ir, siekdama apsunkinti projekto atsiperkamumą, yra nusprendusi po jėgainės paleidimo nebepirkti baltarusiškos elektros. Kartu nuspręsta neleisti naudoti Lietuvos infrastruktūros prekybai baltarusiška elektra.
Siekiant įgyvendinti šį sprendimą, Lietuva ir kitos Baltijos šalys šiuo metu derasi dėl naujos prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos.
Vilnius siekia, kad Latvija ir Estija irgi įsipareigotų nepirkti elektros iš Baltarusijos, tačiau tokį pažadą atsisako duoti Ryga.
Tęsiantis deryboms, energetikos ministras Ž.Vaičiūnas pirmą kartą prabilo apie galimybę Lietuvai keisti prekybos elektra platformą, jeigu šaliai nepavyktų jokiais kitais būdais boikotuoti baltarusiškos elektros.
Dabar Lietuva prekiauja elektra per „Nord Pool Spot“ biržą.
„Yra ir kitos priemonės, kurios yra pakankamai kraštutinės, bet yra susijusios su alternatyviomis prekybos platformomis, (...) pavyzdžiui, Lenkijoje“, – pareiškė Ž.Vaičiūnas tą dieną, kai baltarusiai pradėjo krauti kurą į pirmąjį Astravo AE reaktorių.
Vis dėlto jis pridūrė, kad tai yra visiškai kraštutinis variantas.
„Tikimės, kad tokių sprendimų Lietuvai neprireiks“, – sakė energetikos ministras.
Kas yra „Nord Pool Spot“?
Lietuva į Skandinavijos šalyse kilusią „Nord Pool Spot“ prekybos elektra biržą įstojo 2012 metais. Iki tol Lietuva elektra prekiavo tik sudarant dvišalius susitarimus tarp bendrovių.
Atvirai prisipažinsiu, man tai buvo naujiena.
Dabar per biržą Lietuvoje vyksta apie 80 proc. prekybos elektra sandorių, teigia šalies elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“. Anot jo, buvimas biržoje lemia geresnes elektros kainas vartotojams.
Elektros birža veikia skirtingų kainų zonų principu.
„Lietuvoje, kaip ir Latvijoje ar Estijoje, yra viena kainų zona, o, pavyzdžiui, Švedijoje ar Norvegijoje – po kelias. Biržos principas – elektra iš žemesnių kainų zonos teka į aukštesnių kainų zoną“, – 15min sakė „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Labai paprastai tariant, jeigu elektros kaina Švedijoje yra mažiausia tarp visų biržos narių, jos ir įsigyja elektros energiją iš šios šalies.
„Pagrindinis elektros biržos tikslas – sudaryti kuo geresnes sąlygas elektros prekybai, užtikrinant kuo didesnę pasiūlą.
Kadangi biržoje veikia daugelio šalių nepriklausomi elektros tiekėjai, jų konkurencija sudaro palankias kainas vartotojams“, – kalbėjo L.Varanavičius.
Silpnosios vietos
Ž.Vaičiūno pareiškimas apie pasitraukimą verčia kilnoti antakius kai kuriuos politikus, nors aršiausiems Astravo kritikams pasiūlymas skamba logiškai.
Tai griautų visą energetikos strategiją.
„Atvirai prisipažinsiu, man tai buvo naujiena“, – 15min sakė Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.
Vis dėlto jis aiškina, kad prekiaujant elektra per „Nord Pool Spot“ biržą Lietuva rizikuoja įsigyti baltarusiškos elektros pati to nežinodama.
„Jeigu, pavyzdžiui, Latvija įsileidžia tą mūsų negeidžiamą elektrą, ji būtų suprekiauta Latvijos prekybos zonoje. Kai tai įvyktų, ta baltarusiška elektra nusiasmenina, niekur nebūna neparašyta, kad ji baltarusiška“, – kalbėjo V.Poderys.
„Tuo tarpu prekybinis algoritmas reguliuoja, kur ta energija iš Latvijos gali keliauti toliau – ten, kur elektros kaina aukštesnė, nei Latvijoje. Taip ji į Lietuvą keliautų kaip tiesiog latviška elektra, nors būtų įsigyta iš Baltarusijos“, – pridūrė jis.
„Iš esmės, po to, kai elektra patenka į „Nord Pool Spot“ prekybines zonas, jos šaltinis tampa nežinomas“, – tvirtino parlamentaras.
Tos pačios Seimo komisijos narys Dainius Kreivys tvirtina, kad jeigu latviai neatsisakys pirkti baltarusiškos elektros, Lietuvai gali nelikti kitos išeities kaip tik palikti biržą.
Jis taip pat įtaria, kad išnaudodama biržos veikimo principus Latvija specialiai sieks uždirbti, parduodama Lietuvai baltarusišką elektrą.
„Elektros srautas iš Baltarusijos bet kokiu atveju eis per Lietuvą, kito kelio nėra, – 15min dėstė parlamentaras. – Jeigu Latvija neatsisakys baltarusiškos elektros, ji, atėjusi per Lietuvą, bus komercializuojama per Rygos zoną ir parduodama Lietuvoje.“
Pasak jo, pasitraukimas iš „Nord Pool Spot“ būtų „ryžtingas atsakas Latvijai, kuri matydama mūsų bėdą ir nelaimę bando iš jos uždirbti“.
„Tai būtų aiškus signalas, kad Lietuva jokių kompromisų šioje situacijoje nedarys“, – sakė D.Kreivys.
Pasitraukimo rizikos
Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos ekspertas Rytas Staselis teigia, kad šalis nusprendė būti „Nord Pool Spot“ nare po ilgų svarstymų, o ši birža yra skaidri, grįsta aiškiais principais ir depolitizuota.
„Iš principo galimybė pasitraukti iš biržos yra, bet jeigu viską teisingai suprantu, tai griautų visą Lietuvos energetikos strategiją ir dabartinę paradigmą, kuri buvo pasirinkta ne šiaip sau“, – 15min sakė energetikos ekspertas.
Anot jo, įstojusi į biržą Lietuva sudarė galimybes dėl elektros tiekimo bendrovėms varžytis konkurencinėmis sąlygomis, o tai mažino energijos kainą.
Pasak R.Staselio, Lenkijoje prekybos elektra sistema nėra tokia skaidri, pavyzdžiui, šalis dirbtinai riboja elektros importą.
„Tarkime, jeigu mes dėl geros kainos leidžiame importą iš Švedijos laisvai, tai lenkai, viena akimi žiūrėdami į Silezijos angliakasius, tuos dalykus riboja“, – tvirtino ekspertas.