„Pietinė eksporto (į Europą – red.) kryptis yra svarbi, tačiau įvertinus sprendimus šiaurėje, dabar galima kalbėti, jog naujas dujotiekis į Turkiją gali būti iki 32 mlrd. kubų metinio pralaidumo, ne daugiau dviejų gijų. Tai yra reali mūsų pozicija tolesnėms deryboms“, – pareiškė „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris, kurį cituoja agentūra „Interfax“.
Praėjusių metų pabaigoje Kremlius, apkaltinęs Europos Sąjungą dirbtinai trukdžius tiesti dujotiekį „South Stream“ per Juodąją jūrą, aplenkiant Ukrainą, anonsavo keturių gijų dujotiekio „Turkish Stream“ projektą, kuriuo į Turkiją ir toliau – per Graikiją, Makedoniją, Serbiją, Vengriją iki Baumgarteno dujų skirstymo centro Austrijoje – per metus būtų tiekiama 63 mlrd. kubinių metrų dujų.
Tačiau daugiau nei pusmetį trukusių Maskvos ir Ankaros derybų dėl šio projekto tarpvyriausybinis susitarimas taip ir nevainikavo, šalims nesutarus dėl kitu dujotiekiu – „Blue Stream“ – Turkijai tiekiamų rusiškų dujų kainos sumažinimo bei pastarojo vamzdyno plėtros perspektyvų.
Prieš mėnesį „Gazprom“ su penkiomis Europos bendrovėmis pasirašė bendros įmonės „New European Pipeline“, skirtos Baltijos jūrą kertančio dujotiekio „Nord Stream“ plėtros projektui įgyvendinti, steigimo sutartį.
Numatyta iki 2019 metų pabaigos nutiesti dvi papildomas „Nord Stream“ gijas, kurios vamzdyno metinį pralaidumą padidintų dukart iki 110 mlrd. kubinių metrų. Rusijos energetikos ministro Aleksandro Novako manymu, šio projekto įgyvendinimui Europos Komisijos pritarimo nereikia. Briuselyje tuo abejojama.
