Ukraina ir Rusija išgyvena skyrybas. Europa pasirinko Kijevą. Vakarai dabar taip pat bando skirtis su Rusija, ieškodami energetikos šaltinių alternatyvų.
2014 metais Rusijos žalios naftos eksportas smuko 5,6 proc. Rusijos ekonomikai energetikos išteklių eksportas yra labai svarbus. Nafta ir dujos sudaro apie 70 proc. viso Rusijos eksporto.
Eksporto sumažėjimas kartu su žemomis naftos kainomis lėmė 11,4 proc. eksporto pajamų mažėjimą praėjusiais metais.
Rusiškos „Urals“ naftos kaina nukrito nuo 108,93 JAV dolerio už barelį praėjusį birželį iki 46,58 JAV dolerių šių metų sausį.
Rusiškos „Urals“ naftos kaina nukrito nuo 108,93 JAV dolerio už barelį praėjusį birželį iki 46,58 JAV dolerių šių metų sausį.
Tiesa, šiek tiek situaciją pagerino rublio devalvacija. Naftos kaina yra skaičiuojama doleriais ir eurais. Todėl tokios kompanijos kaip „Gazprom“, „Rosneft“ ar „Lukoil“ (trys didžiausios eksportuotojos), gavo pajamas eurais ar doleriais, galėjo už juos gauti daug rublių.
Valiutos kursas lėmė, kad padidėjo rubliu denominuoto federalinio biudžeto pajamos iš užsienio prekybos nafta ir dujomis ir taip atsvėrė spaudimą biudžetui dėl sumažėjusių eksporto apimčių, sakė CEIC analitikas Aleksandras Dembickis.
Federalinio biudžeto pajamos iš eksporto muitų žaliai naftai mokesčių 2014 metais siekė 2,6 trln. rublių, palyginti su 2,3 trln. rublių 2013 metais.
10 proc. eksportuojamos naftos (223,4 mln. tonų) praėjusiais metais nukeliavo į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis. Vis tik pajamos iš eksporto į ne NVS šalis sudarė 146,5 mlrd. dolerių (95 proc. pajamų nuo visų pajamų iš naftos).
Pagrindinės Rusijos klientės – buvusios Sovietų Sąjungos valstybės (Baltarusija, Kazachstanas ir Ukraina). Pastaruoju metu ypač smarkiai – nuo 3,4 mlrd. tonų 2011 metų pirmą ketvirtį iki 5,9 mln. tonų trečiąjį 2014 metų ketvirtį – augo Baltarusijos suvartojamos rusiškos naftos kiekis.
Tuo metu naftos eksportas į Kazachstaną reikšmingai sumažėjo – nuo 2,3 mln. tonų 2013 metų ketvirtąjį ketvirtį iki vos 100 tūkst. tonų trečiąjį 2014 metų ketvirtį.
Naftos eksportas į Ukrainą susitraukė iki minimalaus lygio.
Kai Vakarai paskelbė Rusijai sankcijas, didžiosios Rusijos energetikos kompanijos pradėjo dairytis į Kiniją. Tačiau Kinija yra ne vienintelė valstybė, kurios paklausa rusiškai naftai pastaruoju metu augo.
Rusija į Aziją gręžiasi nuo pat 2009 metų. Tai lėmė padidėję naftos transportavimo pajėgumai Sibire, nukreipiami į Japoniją, Kiniją ir Pietų Korėją.
Svarbi dujotiekio tarp Rytų Sibiro ir Ramiojo vandenyno atšaka buvo baigta 2009 metais ir iki Ramiojo vandenyno kranto buvo praplėsta 2012 metais. Šiemet dujotiekis jau bus išnaudotas visu pajėgumu.
Dėl patogios logistikos Kinija dabar tapo antra pagal dydį rusiškos naftos vartotoja po Nyderlandų, nustumdama žemyn Vokietiją.
Kinija 2014 trečiąjį ketvirtį importavo 8,2 mln. tonų rusiškos naftos – 16,2 proc. viso Rusijos eksporto ne į NVS šalis.
Tuo pačiu metu naftos eksportas į Japoniją pasiekė 2,1 mln. tonų.
„Dėl trūkinėjančių ryšių su partneriais iš Europos, Azijos rinka tampa vis svarbesnė Rusijai“, – sakė A.Dembickis.
Naftos ir dujų eksportas yra pagrindinis Rusijos pajamų šaltinis, todėl šaliai tai yra labai opus klausimas.
