Pagal „TurkStream“ projektą numatoma per Juodąją jūrą nutiesti keturias dujotiekio gijas, sujungsiančias pietinę Rusijos dalį su vakarine Turkijos dalimi.
Tai leistų Rusijai tiekti dujas Europai, aplenkiant Ukrainą.
Energijos išteklių stokojanti Turkija energetiškai yra priklausoma nuo Rusijos, iš kurios importuoja daugiau nei pusę jai reikalingų gamtinių dujų.
„Šiuo metu derybos yra sustabdytos“, – sakė energetikos ministras Aleksandras Novakas, kurį citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Energijos išteklių stokojanti Turkija energetiškai yra priklausoma nuo Rusijos, iš kurios importuoja daugiau nei pusę jai reikalingų gamtinių dujų.
„Projekto „TurkStream“ sutarčių ruošimas yra sustabdomas“, nes „tarptautinė prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo komisija nutraukė dalyvavimą susitikimuose“, kai Rusija ėmėsi atsakomųjų priemonių prieš Ankarą, sakė ministras.
Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad Turkija turėtų paprašyti Rusijos atnaujinti derybas dėl „TurkStream“.
„Jeigu Turkija mano, kad jai reikia šio projekto, ji turi susisiekti su mumis“, – sakė A.Mileris.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apie planus tiesti „TurkStream“ dujotiekį pranešė 2014 metų gruodį, Maskvai atsisakius planų nutiesti dujotiekį „South Stream“ į Pietryčių Europą ir Bulgariją, nors darbai buvo jau prasidėję, kai jos santykiai su Europos Sąjunga smarkiai pašlijo dėl Rusijos vaidmens Ukrainos konflikte.
„Šis įvykis yra neigiamas „Gazprom“ firmai“, – sakė įmonės „Sberbank CIB“ analitikas Valerijus Nesterovas.
Rusija rizikuoja netekti dalies energetikos rinkos Turkijoje, kuri yra pagrindinė jos vartotoja, sakė jis, kai „Gazprom“ korporacija yra išleidusi milijardus dolerių vamzdynų infrastruktūrai statyti.
Vis dėlto, anot V.Nesterovo, tai geriau už blogiausią rezultatą, jeigu projekto būtų visai atsisakyta.
„Projektas atidėtas – galbūt metams. Bet nemanau, kad ilgiau kaip dvejiems metams“, – sakė jis.
Rusijai reikia užbaigti dujotiekį į Turkiją iki 2018 metų, kai baigsis sutartis dėl dujų tranzito per Ukrainą, pridūrė V.Nesterovas.
Darbus pagal „TurkStream“ projektą planuota pradėti 2015-ųjų viduryje, o pirmoji dujų porcija būtų pradėta pumpuoti 2016-ųjų pabaigoje iki 63 mlrd. kubinių metrų pajėgumo per metus.
Tačiau šių metų spalio pradžioje „Gazprom“ jau nurodė, kad šis vamzdynas galės tiekti tik iki 32 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.
