Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Rusija vėl prisuks dujų tiekimą per „Nord Stream 1“ – kiek dėl to brangs dujos?

„Gazprom“ pirmadienį pranešė, kad dujų tiekimas Europai vamzdynu „Nord Stream 1“ bus sumažintas iki 33 mln. kubinių metrų per parą. Tai skaudžiausiai atsilieptų Vokietijos energetikai. Nuo rusiškų energetinių išteklių nepriklausomos Lietuvos tiesiogiai tai neturėtų paveikti, tačiau gali tekti solidarizuotis su ES ir mažinti dujų vartojimą. Tiesa, nors ES kalbama apie 15 proc. mažinimą, Lietuvai galėtų būti pritaikomos dvi išimtys. Pokalbis apie visa tai laidoje 15/15.
„Nord Stream“ 1
„Nord Stream“ 1 / „Scanpix“/AP nuotr.

Rusijos inicijuotas dujų srautų „Nord Stream 1“ dujotiekiu mažinimo sukeltas efektas gali paveikti visą ES ir netiesiogiai Lietuvą. ES šalys, siekdamos apsisaugoti nuo Rusijos energetinio šantažo, gali savanoriškai apsispręsti nuo rugpjūčio iki kovo 15 proc. sumažinti dujų vartojimą, tačiau toks siūlymas gali pavirsti ir įsipareigojimu, jeigu Rusija dujų tiekimą pilnai nutrauktų.

Vis dėlto Lietuva, nebepriklausoma nuo rusiškos energetikos, tokiu atveju turėtų dvi išimtis – viena iš jų susijusi su vadinamuoju BRELL žiedu, antroji – su šalyje veikiančiomis pramonės įmonėmis, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) patarėja Agnė Bagočiutė.

Ji pastebi, kad pačios šalies įmonės jau ėmėsi keisti naudojamas dujas į biokurą ar kitus išteklius, be to, jų naudojimą veikia ir aukštos kainos. Lietuva, lyginant su praėjusiais metais, šiemet sunaudos maždaug apie 30 proc., o jeigu lyginant su 5 metų vidurkiu – apie 25 proc. mažiau dujų.

Tačiau nors priklausomybės Lietuvoje nuo rusiškų dujų nėra, Rusijos sukeltas karas Ukrainoje ir energetinės manipuliacijos veikia pasaulines gamtinių dujų kainas. Dėl šios priežasties kai kurie sektoriai pradėjo ieškoti kitų alternatyvų.

Vilnius, kurio šilumos ūkis yra priklausomas nuo dujų, jau pareiškė vertinąs galimybes šią žiemą šilumos gamybai naudoti ne dujas, o mazutą.

„Jeigu Vilnius pakeistų šildymą mazutu vietoj dujų, tai jeigu imtume maždaug 50 kvadratų nerenovuotą butą, maždaug per mėnesį susidarytų kažkur apie 60 eurų skirtumas. Gyventojai mokėtų tiek mažiau negu šildant tą patį plotą, tuos pačius 50 kvadratų nerenovuoto buto, dujomis“, – skaičiavo A.Bagočiūtė.

Su ja laidoje 15/15 kalbėjosi žurnalistė Aistė Čiučiurkaitė.

– Pakalbėkime pirmiausia apie Europos Komisijos raginimą 15 proc. sumažinti dujų vartojimą – sakoma, kad taip siekiama apsisaugoti nuo Rusijos šantažo trikdant energijos išteklių tiekimą. ES ministrai šiandien tariasi, yra ir mūsų energetikos viceministras ten, tačiau Lietuva nuo rusiškų dujų nebepriklauso. Kaip mūsų mažesnis vartojimas padėtų apsisaugoti nuo rusiško šantažo Europai, jeigu padėtų?

– Gal aš pradėsiu nuo to, kad Lietuva tikrai palaiko tokį žingsnį, nes tikrai mano, kad ruoštis žiemai reikia jau dabar.

O kas yra dar svarbiau ir kas išryškėjo Rusijos energetinio šantažo pasekoje – kad visos šalys tikrai labai skirtingai yra pasiruošusios ir turi skirtingą priklausomybę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?