Sankt Peterburgo laivų statykloje pastatyta 144 metrų ilgio, 30 metrų pločio ir 21 tūkst. tonų tonažo barža „Akademikas Lomonosovas“ per Baltijos jūrą į Murmanską pernai gegužę buvo nutempta be branduolinio kuro, regiono valstybėms išreiškus susirūpinimą dėl saugumo.
Murmanske jėgainės reaktoriai buvo pakrauti kuru, įjungti ir išbandyti praėjusių metų gruodį.
Elektrinėje įrengti du 35 megavatų galios KLT-10S reaktoriai, kurie yra panašūs į naudojamus galinguose branduoliniuose ledlaužiuose.
Artimiausiais mėnesiais barža bus nutempta į Peveko uostą autonominiame Čiukotkos regione pačiuose Rusijos šiaurės rytuose, už 350 kilometrų į šiaurę nuo Šiaurės poliaračio. Ten ji iš dalies pakeis uždaromą Bilibino AE bei papildys Čiaunsko šilumos jėgainės pajėgumus.
Šis Rusijos projektas sulaukė aplinkosaugininkų kritikos. Tarptautinė aplinkosaugos grupė „Greenpeace“ yra jį pavadinusi „plūduriuojančio Černobylio“ projektu.
Elektros, kurią gali pagaminti ši plūduriuojanti AE, gali pakakti 200 tūkst. gyventojų turinčiam miestui – kur kas didesniam negu Pevekas, šiauriausias miestas Rusijoje, kuriame gyvena tik 5 tūkst. žmonių. Ji taip pat gali aprūpinti vartotojus šiluma ir gėlinti vandenį. Įprastu darbo režimu du jos reaktoriai galės pagaminti iki 50 gigakalorijų šiluminės energijos per valandą.
Vis dėlto, šios AE gaminama elektra bus daugiausia naudojama naftos gavybos platformose, nes Rusija, siekdama išgauti daugiau naftos ir dujų, skverbiasi vis šiauriau į Arktį ir jai reikia elektros nutolusiose vietovėse.
Rusijos skelbti planai tokias mažos galios plūduriuojančias branduolines jėgaines eksportuoti sulaukė kai kurių arabų valstybių dėmesio, kurios jas mato pirmiausia kaip gėlo vandens gamintojas.
Vis dėlto šis Rusijos projektas sulaukė aplinkosaugininkų kritikos. Tarptautinė aplinkosaugos grupė „Greenpeace“ yra jį pavadinusi „plūduriuojančio Černobylio“ projektu.
