Rusijos biudžeto viena pagrindinių maitintojų ima dusti. Koncernas „Gazprom“ pirmą kartą per veiklos istoriją patyrė grynąjį nuostolį, ir ne karantinas bei pandemija buvo pagrindinė to priežastis.
Vien tik per sausį-vasarį apyvarta iš gamtinių dujų prekybos krito 51,3 proc. Šilta žiema, perėjimas prie kitų energijos šaltinių, valiutos nuvertėjimas ir auganti SGD rinka lėmė liūdnas nuotaikas „Gazprom“ kabinetuose pirmąjį šių metų ketvirtį.
Eksportavo 50 proc. mažiau
„Aš suprantu, kad ši situacija kelia iššūkį turint omenyje biudžetą. Apskritai, šie metai yra iššūkio metai visai kompanijai. Mes turėsime ryškų apyvartos kritimą, nes dujų apimtys krenta“, – Rusijos naujienų agentūra TASS dar balandį citavo „Gazprom“ holdingo vykdomąjį direktorių Vitalijų Markelovą.
Rusijos muitinės tarnybos duomenimis, apyvarta iš natūralių dujų eksporto sausio-vasario mėnesiais smuko 51,3 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pats dujų eksporto kiekis sumažėjo ketvirtadaliu.
„Reuters“ skelbia, kad per pirmą ketvirtį „Gazprom“ dujų eksportas smuko penktadaliu, nors oficialiai koncernas to dar nepatvirtino. Naujienų agentūra skelbia, kad eksportas į Europą, įskaitant ir Turkiją, per tris metų mėnesius pasiekė 40 mlrd. kubinių metrų ribą, tačiau tai yra 19 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.
Blogų žinių – vis daugiau
Blogų žinių pasipylė ir daugiau. „Gazprom“ pirmąjį šių metų ketvirtį patyrė 306,231 mlrd. rublių nekonsoliduotą grynąjį nuostolį pagal nacionalinius finansinės apskaitos standartus, rodo agentūros „Interfax“ skaičiavimai „Gazprom“ duomenų pagrindu.
Pirmas metų ketvirtis šiam dujų milžinui buvo nuostolingas pirmąkart nuo jo kaip juridinio subjekto suformavimo iš ministerijos netrukus po Sovietų Sąjungos žlugimo prieš beveik tris dešimtmečius. Pernai sausį-kovą „Gazprom“ pagal nacionalinius finansinės apskaitos standartus uždirbo 199,469 mlrd. rublių grynojo pelno.
„Gazprom“ kaip įmonei – kuro ir energijos išteklių tiekėjai sezoninis veiksnys yra labai svarbus, pastebi BNS. Todėl pirmasis ir ketvirtasis metų ketvirčiai yra patys reikšmingiausi metiniame jo veiklos cikle. Antrąjį ir trečiąjį ketvirtį „Gazprom“ pelnas dažnai gerokai sumažėja ir netgi tampa neigiamo dydžio. Tuo tarpu šalčiausias pirmasis ketvirtis per pastarąjį dešimtmetį formuodavo iki pusės metinio pelno.
„Gazprom“ pirmojo ketvirčio veiklos rezultatus, kurie vėluoja ribojimų dėl karantino sąlygomis, oficialiai paskelbs kitą savaitę.
Be liūdnų dujų gavybos ir eksporto rezultatų, pirmojo metų ketvirčio „Gazprom“ rezultatams galėjo svarios įtakos turėti ir nacionalinės valiutos nuvertėjimas beveik penktadaliu.
Labiausiai mažėja buvusiose bloko šalyse
Balandžio pabaigoje „Gazprom“ paskelbė šių metų prognozę, kuria jau abejoja ir patys vadovai. Skelbta, kad šiais metais koncerno dujų eksportas sieks 166,6 mlrd. kub. m., taigi sumažės nuo 199,3 mlrd. kub. m praėjusiais metais.
„Gazprom“ finansų direktorius Aleksandas Ivannikovas pripažino, kad situacija rinkoje keičiasi labai greitai. „Skirtumas tarp praėjusių ir šių metų apyvartos yra labai ženklus“, – teigė jis.
„SP Global“ pastebi, kad buvusias sovietų bloko šalis jau galima atimti iš apyvartos, nes ten paklausa mažėja ypač greitai, o kai kur apskritai atsisakoma koncerno dujų. A.Ivannikovas pripažino, kad dujų paklausa sumažėjo dėl užsidariusių fabrikų pandemijos metu.
Lenkija atsisakys visai
Prie besitraukiančio eksporto – nekokios žinios ir iš stambiųjų klientų, pavyzdžiui, Lenkijos, kurioje ilgai dominavo „Gazprom“ dujos.
Lenkija jau kurį laiką siekia visai atsisakyti „Gazprom“, bet naujasis dujotiekis tarp Danijos ir Lenkijos leis visiškai pamiršti rusiškas dujas.
Dujotiekį žadama paleisti 2022 metų rudenį, ir jis, kaip pareiškė Lenkijos vyriausybės įgaliotasis atstovas strateginės energetikos infrastruktūros reikalams Piotras Naimskis, padės tašką šalies priklausomybei nuo „Gazprom“ dujų.
Taigi per šį dujotiekį Lenkija pasieks dujų pardavėjus Šiaurės jūroje, Norvegijoje. Be to, statomas ir dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL. Lietuvos pusėje jau tiesiami vamzdžiai – tai padės Lenkijai dalyvauti dujų rinkoje ir visiškai diversifikuoti savo šaltinius.
Per šį dujotiekį Lenkija galės pirkti iki dešimt milijardų kubinių metrų dujų, o tai yra pusė viso šalies poreikio, pabrėžė P.Naimskis interviu „Gazeta Polska“. Jau pasirašyta sutartis su Italijos kompanija „Saipem“ dėl dujotiekio tiesimo.
Taip pat numatoma SGD terminalo plėtra Svinouščėje. Beje, tas pats P.Naimskis dar vasarį oficialiai pažadėjo, kad Lenkija 2022 metais visiškai atsisakys „Gazprom“ dujų, ir su Rusijos koncernu nebus pasirašomos ilgalaikės sutartys.
