Projekto įgyvendinimas buvo atidėtas dėl to, kad Europos Sąjunga tyrė šio projekto teisėtumą, tačiau „dabar niekas negali sustabdyti statybų“, ministrą cituoja Vengrijos naujienų agentūra MTI.
Po V. Orbano ir V. Putino susitikimo Budapešte vykstančio Pasaulio dziudo čempionato kuluaruose P. Szijjarto žurnalistams pranešė, kad darbai bus pradėti sausį.
Kaip žinoma, Rusijos atominės energetikos milžinė „Rosatom“ dviejų naujų Pakšo AE reaktorių statybos sutartį pasirašė 2014-ųjų pabaigoje, prieš tai Rusijai ir Vengrijai pasirašius tarpvyriausybinę sutartį dėl 10 mlrd. eurų ilgalaikės paskolos šiam projektui finansuoti. Nuo tai laiko paskolos kaina išaugo nuo 3,95 proc. iki 4,95 proc. metų palūkanų.
Šių metų kovą Europos Komisija patvirtino prieštaringai vertinamą vienintelės Vengrijoje branduolinės jėgainės plėtros planą, taip pašalindama paskutinę kliūtį projektui įgyvendinti.
Netrukus po to Vengrijos branduolinės energetikos agentūra išdavė bendrovei „MVM Paks II“ licenciją projektuoti naujų reaktorių aikštelę. Naujieji reaktoriai, kurių kiekvieno galia būtų 1200 megavatų, turėtų pradėti veikti 2025-2026 metais.
Europos Komisija pernai rudenį nutraukė metus trukusį šio projekto finansavimo išsamų tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti ar projektas, dėl kurio „Rosatom“ varžėsi su Prancūzijos „Areva“ bei JAV ir Japonijos „Westinghouse“, nepažeidžia Europos Sąjungos konkurencijos taisyklių.
1982 metais pradėjusioje veikti Pakšo AE įrengti keturi rusiški VVER tipo branduoliniai reaktoriai, kurių bendra galia yra 2000 megavatų. 2009 metais Vengrija nusprendė pastatyti dar du reaktorius. 2011 metais planuotas ir vėliau metams atidėtas Pakšo AE plėtros konkursas taip ir nebuvo paskelbtas.
Verta paminėti, kad Vengrijos parlamentas yra nubalsavęs įslaptinti šio projekto detales 30 metų. Premjero V. Orbano vadovaujama partija „Fidesz“ tuomet teigė, kad tai būtina padaryti dėl „nacionalinio saugumo priežasčių“. Tačiau kritikai sako, kad taip siekiama nuslėpti korupciją.
