„Kalbant apie Rusiją kaip valstybę, o ne apie „Gazprom“, nors valstybės ir „Gazprom“ pozicijos šiuo požiūriu sutampaa, sertifikavimo terminai esminės reikšmės neturi“, – per antradienį transliuotą vaizdo konferenciją kalbėjo V.Čižovas.
Jis pridūrė, kad „dėl „Nord Stream 2“ sertifikavimo vilkinimo nukentės Europos vartotojai, kuriems teks daugiau mokėti už rusiškas dujas“.
„Apskritai šio dujotiekio sertifikavimo klausimas yra politinis, o ne techninis“, – pabrėžė Rusijos diplomatas.
Komentuodamas tai, kodėl nedidėja dujų tiekimas iš Rusijos į Europą, V.Čižovas sakė: „Papildomiems kiekiams reikalingas užsakovas, pirkėjas, o pirkėjas Europoje 20 kartų apmastys prie užsakydamas“.
„Todėl kainos ir šokinėja, šuoliuoja, ir visi, žinoma, tikisi išlaukti. Juolab, kad dujų požeminėse saugyklose [Europoje] vis dar yra, nors ir nedaug. Tikslas – praeiti dabartinį kainų piko laikotarpį turimų atsargų sąskaita, o tik tada, kai kainos sumažės, užsisakyti papildomai. Rizikinga pozicija? Taip, bet tai verslas“, – kalbėjo jis.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo „Nord Stream 2“, nutiestas šalia tokio pat pajėgumo dešimtmetį veikiančio pirmojo Rusijos eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus galimybes.
Visgi 10 mlrd. eurų vertės projekto galutinis užbaigimas vilkinamas jau ne vienerius metus ir sulaukė aršios kritikos iš rytinių ES narių, tokių kaip Lenkija, bei iš JAV. Anot kritikių, projektas padidins Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų, o Ukraina jį pavadino „geopolitiniu ginklu“.
„Nord Stream 2“ sertifikuojančios Vokietijos federalinės tinklų agentūros (Bundesnetzagentur) vadovas Jochenas Homannas šio mėnesio viduryje pareiškė, kad galutinio sprendimo dėl sertifikavimo 2022-ųjų pirmąjį pusmetį neverta tikėtis – šis procesas gali užtrukti ilgiau. Jis pakartojo, kad vamzdyno eksploatavimas turi atitikti Vokietijos įstatymus, taip pat atitinkamus ES teisės aktus, laukiama reikiamų dokumentų iš jo operatorės, kad „Nord Stream 2“ būtų galima sertifikuoti.
Netrukus po to naujoji Vokietijos vyriausybė pagrasino užblokuoti naujojo dujotiekio eksploatavimą, jei Rusija įsiverš į Ukrainą, augant nerimui dėl Rusijos kariuomenės telkimo pasienyje.
„Tolesnės eskalacijos atveju, šis dujotiekis negalės pradėti veikti“, – sakė Užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
