„Kremlius mus šantažuoja naudodamasis mūsų priklausomybe nuo rusiško iškastinio kuro“, – pabrėžė ji, sakydama kalbą Ben Guriono universitete Izraelio pietiniame Beer Ševos mieste.
„Nuo karo pradžios Rusija sąmoningai nutraukė dujų tiekimą Lenkijai, Bulgarijai ir Suomijai, taip pat Nyderlandų ir Danijos bendrovėms, keršydama už mūsų paramą Ukrainai“, – pridūrė EK vadovė.
Tačiau toks Maskvos elgesys „tik didina mūsų ryžtą išsivaduoti iš priklausomybės nuo rusiško iškastinio kuro“, pareiškė U.von der Leyen.
Pasak jos, ES „ieško būdų, kaip sustiprinti mūsų bendradarbiavimą su Izraeliu energetikos srityje“, o Viduržemio jūros rytuose jau vykdomi povandeninio elektros kabelio ir dujotiekio tiesimo darbai.
Izraelis eksportuoja dujas į Egiptą, dalis jų vėliau suskystinamos ir gabenamos į Europą. Norint gerokai padidinti eksportą, tektų daug investuoti į infrastruktūrą ilguoju laikotarpiu.
Per pirmadienį surengtas derybas su izraeliečių energetikos ministre Karine Elharrar U.von der Leyen pakartojo, kad „ES reikalingos Izraelio dujos“, pranešė ministrės atstovas.
Be to, nuo kovo deramasi dėl galimybės paruošti teisinę bazę, kuri leistų didinti izraelietiškų dujų eksportą į Europą per Egiptą, pridūrė atstovas.
Kitas variantas būtų „EastMed“ projektas, skirtas nutiesti jūros dugnu dujotiekį, kuris jungtų Izraelį su Kipru ir Graikija. Tačiau JAV prezidento Joe Bideno administracija suabejojo šio projekto gyvybingumu, atsižvelgdama į didžiulius jo kaštus ir ilgą įgyvendinimo laikotarpį.
Yra ir kitas siūlymas – tiesti naftotiekį, kuris sujungtų Izraelį su Turkija. Pastaraisiais mėnesiais žydų valstybės ryšiai su Ankara atšilo po daugiau nei dešimtmetį trukusio šaltų santykių laikotarpio. Pasak analitikų, Turkijos noras vykdyti bendrus projektus iš dalies paskatino ją suartėti su Izraeliu.
Paskaičiuota, kad dujotiekis atsieitų 1,5 mlrd. dolerių (1,4 mlrd. eurų) ir būtų užbaigtas per dvejus ar trejus metus.
Manoma, kad Izraelio dujų atsargos siekia mažiausiai 1 trln. kubinių metrų, o vidaus poreikiams per ateinančius tris dešimtmečius turėtų būti sunaudota ne daugiau kaip 300 mlrd. kubinių metrų.
U. von der Leyen vėliau antradienį ruošiasi susitikti derybų su Izraelio premjeru Naftali Bennettu, o paskui išvyks į Egiptą.
