Anot Rusijos leidinio, Suomijos ministerijos energetikos departamento vadovė Liisa Heikinheim pareiškė, jog tokia Suomijos nuostata remiasi prielaida, kad šis projektas neigiamos įtakos šalies dujų rinkai neturės, tačiau gali būtų naudingas šalies pramonei.
Rusijos koncernas „Gazprom“ ir jo partneriai šiame projektą leidimus tiesti naujas dujotiekio gijas greta jau veikiančių privalo gauti iš Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos ir Baltijos šalių. Atitinkamos paraiškos turi būti pateiktos ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki planuojamo dujotiekio tiesimo pradžios, rašo „Izvestija“.
1224 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ iš Rusijos per Baltijos jūrą iki Vokietijos pradėjo veikti prieš daugiau nei penkerius metus. Pagal Rusijos dujų giganto, kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, inicijuotą „Nord Stream 2“ projektą šio vamzdyno metinis pralaidumas išaugtų dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų. Dvi papildomas dujotiekio gijas planuojama pradėti tiesti 2018-ųjų balandį ir projektą užbaigti iki 2019 metų pabaigos.
„Nord Stream 2“ projektas sulaukė kai kurių Europos valstybių, įskaitant Lenkijos, Danijos, Lietuvos, pasipriešinimo, kurios jį laiko ne komerciniu, o politiniu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą.
Europos Komisija dėl projekto dvejoja, ne kartą atvirai reiškė abejones dėl jo suderinamumo su Europos Sąjungos energetinio saugumo strategija. Prieš mėnesį Europos Komisija kreipėsi į ES Tarybą su prašymu suteikti jai įgaliojimus derėtis su Rusija dėl pagrindinių „Nord Stream 2“ projekto funkcionavimo principų – dujotiekis turės būti eksploatuojamas vadovaujantis skaidrumo ir nediskriminavimo principais, užtikrinant tinkamą priežiūros lygį, atitikti pagrindinius tarptautinės ir ES energetikos teisės principus.
