Svarią dalį elektros energijos kainos struktūroje sudaro jos didmeninė pirkimo kaina (37 proc.). Apie 70 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos importuojame ir už ją mokame rinkos kainą. Tačiau tokį pat kiekį elektros energijos Lietuva jau dabar galėtų pasigaminti pati ir atsisakiusi importuojamos elektros tapti energetiškai nepriklausoma šalimi.
Pasigaminti pakankamą kiekį elektros energijos Lietuva gali naudodama atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip saulė, vėjas, vanduo, biomasė ar biodujos. Dėl moderniausių technologijų žaliosios energijos gamybos sąnaudos jau dabar yra konkurencingos, palyginti su tradiciniais elektros energijos gavimo būdais, todėl ir žaliosios energijos įsigijimo kaina gali būti mažesnė už rinkos kainą. Be to, atsinaujinanti energetika sprendžia ir opiausią klimato kaitos problemą.
Dėl moderniausių technologijų žaliosios energijos gamybos sąnaudos jau dabar yra konkurencingos.
Tad ką gi reikėtų pakeisti ir patikslinti reguliavimo sistemoje, kad atsinaujinančios energetikos vystytojai galėtų padėti Lietuvos gyventojams mokėti dar mažiau už elektrą?
Saulės energetikos aukcionai pagal geriausius kitų šalių pavyzdžius
Daugumoje Europos šalių vyksta saulės energetikos aukcionai CFD (angl. contract for difference), kuriuose vystytojai siūlo valstybei parduoti elektrą mažesne nei rinkos kaina. Tokiuose aukcionuose daugiausia laimi ne atsinaujinančios energetikos vystytojai, bet valstybė, kuri ateinantiems dvylikai metų pasirūpina žaliąja energija pigiau, nei importuodama tradiciniu būdu išgaunamą energiją.
Atsinaujinančios energetikos vystytojai dalyvaudami valstybės aukcionuose neprašo jokios paramos statyboms, technologijų įsigijimui ar panašiai. Vystytojai investuoja į naujas elektrines, o valstybei elektros energiją yra pasiryžę parduoti net ir mažesne nei rinkos kaina mainais į ilgalaikį elektros energijos supirkimo sandorį. Kitose šalyse aukcionuose dalyvauja daugiau investuotojų, nei valstybė yra pasirengusi pirkti, todėl investuotojai konkuruoja tarpusavyje siūlydami valstybei vis mažesnę elektros energijos kainą.
Lietuvoje buvo pasirinktas kitoks nei CFD aukcionų principas.
Tokie atsinaujinančios energetikos aukcionai vyksta Lenkijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir kitose Europos šalyse. O Lietuvoje 2020 metais aukcionas neįvyko, nes neatsirado norinčiųjų jame dalyvauti ir investuoti. Kodėl? Lietuvoje buvo pasirinktas kitoks nei CFD aukcionų principas. Lietuvos aukcionų sistema užkrauna vystytojams neproporcingą atsakomybę ir iš esmės aukcionų dalyviams nepasiūlo jokios vertės. Pagal dabartinį reguliavimą Lietuvos aukcionuose nėra galimybės pasiūlyti mažesnės elektros energijos kainos mainais už ilgalaikius įsipareigojimus. Tai galima pakeisti pritaikius CFD principą. Jeigu mes norime pritraukti daugiau investuotojų ir siekiame proveržio didelių saulės parkų statybose, reikėtų skubiai taisyti reguliavimo sistemą.
Be to, atsinaujinančios energetikos aukcionai 2020–2022 metams sustabdyti visai, nes jau pasiekta įstatyme numatyta 5 teravatvalandžių (TWh) riba. Bet juk valstybei apsimoka pakeisti aukcionų reguliavimą, padidinti kvotas ir įsigyti pigesnės, mūsų šalyje pagamintos elektros energijos, kad judėtume greičiau energetinės nepriklausomybės link. Tai reikia daryti nedelsiant, nes mes pralaimime konkurencinę kovą su kitomis šalimis. Daugiau Lietuvoje pagamintos žaliosios elektros energijos ne tik sumažintų jos kainą, bet ir pritrauktų papildomų investicijų į atsinaujinančią energetiką bei padėtų pritraukti daugiau užsienio investuotojų. Rinkdamosis šalį investicijoms užsienio įmonės vis dažniau atsižvelgia į šalies pasiekimus atsinaujinančios energetikos srityje.
Neišnaudotos aukcionų galimybės
Kad straipsnis neatrodytų tik kaip dar vieno energetikos srityje dirbančio vadovo teoriniai pasvarstymai, pateiksiu konkretų pavyzdį. Praėjusių metų gruodžio mėnesį Lenkijoje įvyko aukcionas, kuriame investuotojai saulės ir vėjo elektros energiją pasiūlė gerokai pigiau nei rinkos kaina. Nusipirkusi žaliosios energijos už mažesnę nei rinkos kainą, Lenkija nė neketina sustoti.
Nusipirkusi žaliosios energijos už mažesnę nei rinkos kainą, Lenkija nė neketina sustoti.
Kitas aukcionas šioje šalyje buvo planuotas 2021-ųjų gruodį, tačiau pieš kelias savaites Lenkijos reguliuotojas paskelbė rengiantis papildomą aukcioną. Lenkijos valdžia skuba įsigyti kuo didesnius kiekius atsinaujinančios elektros energijos už kuo mažesnę kainą didindama saulės ir vėjo jėgainių pajėgumus. Anot rinkos ekspertų, elektros energijos kaina ateityje turėtų dar labiau augti, tad per ateinantį dešimtmetį Lenkijos elektros vartotojai sutaupys milijonus zlotų. Dėl mažesnių elektros kainų verslas regione įgis didesnį konkurencingumą.
Prognozuojama, kad elektros energijos rinkos kaina didės ir Lietuvoje, nes jos vartotojų kiekis ir suvartojimas nuolat auga. Valstybė turi visas galimybes jau dabar įsigyti pigesnės, vietinės žaliosios energijos ir taip ne tik taupyti, bet ir greičiau tapti energetiškai nepriklausoma ir klimato kaitai neutralia valstybe. Tokį tikslą pasiekti Lietuva kartu su Danija, Estija, Ispanija ir Portugalija yra išsikėlusi iki 2050 metų. Drįsčiau teigti, kad neatnaujinus aukcionų net artimiausio laikotarpio Energetikos ministerijos iškeltas tikslas turėti 1 GW saulės energijos nebus pasiektas.
„Green Genius“ įmonė 2021 metais į atsinaujinančios energetikos projektus Lenkijoje planuoja investuoti per 100 milijonų eurų, taip pat aktyviai vysto projektus Italijoje, Ispanijoje, Rumunijoje. Dažnai manęs klausia, kodėl taip mažai investuojame Lietuvoje. Atsakau – jei atsinaujinančios energetikos vystymui būtų sudaromos atitinkamos sąlygos, tikrai investuotume daugiau. Aiški strategija ir tikslus veiksmų planas, kuo mažiau reguliavimo kliūčių ir verslas galės svariai prisidėti prie atsinaujinančios energetikos plėtros. Mūsų šalis turi visas galimybes būti tarp atsinaujinančios energetikos lyderių Europoje, o gyventojai ir įmonės džiaugtųsi žaliąja ir dar pigesne elektros energija.
