Ministro teigimu, žaliasis vandenilis yra viena perspektyviausių naujų energetikos technologijų. Platesnis jo naudojimas energetikoje, pramonėje ir transporte prisidėtų prie dekarbonizacijos proceso, o investicijos į jo gamybą paskatintų energetikos naujoves, pranešė Aplinkos ministerija.
„Žaliasis vandenilis gali būti įrankis, kurio mes visi ieškome, kad pasiektume proveržį kovoje su klimato kaita. Lietuva yra pasirengusi pasiūlyti savo infrastruktūrą žaliojo vandenilio importui į Europą. Mūsų šalis yra ES remiamo vandenilio tiekimo koridoriaus dalis. Lietuvos infrastruktūra – Klaipėdos jūrų uostas su SGD importo terminalu ir dujotiekio jungtis su Lenkija – leistų pasiekti didžiausius Europos importuotojus“, – Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP27) pasaulio vadovų susitikime Egipte sakė S.Gentvilas.
Ministras COP27 diskusijoje prezidento Gitano Nausėdos vardu pakvietė Afrikos, Pietų Amerikos, Azijos ir Okeanijos šalims bendradarbiauti plėtojant žaliojo vandenilio gamybą, prekybą ir panaudojimą.
S.Gentvilas pabrėžė, kad Lietuva kuria savo vidaus žaliojo vandenilio gamybos pajėgumus.
„Lietuva apie 3 mlrd. eurų išleidžia už naftą ir dujas, kurios naudojamos šildymui, transportui ir gamybai. Didžiosios Lietuvos įmonės savo technologiniuose procesuose gali naudoti žaliąjį vandenilį, kuris išlaisvintų jas nuo dujų importo. Tai labai plati sritis, nuo gyventojų viryklių iki trąšų, naftos gamybos“, – sakė ministras.
Anot jo, beprecedentė energetikos krizė, kurią sukėlė Rusijos agresija prieš Ukrainą taip pat yra svarbi paskata pokyčiams.
„Nei manipuliavimas energijos kainomis, nei aplinkosaugos ar branduolinis šantažas neturėtų sutrukdyti mums remti Ukrainą ar kurti ekologiškesnę bei tvaresnę ateitį. Jei esame rimtai nusiteikę siekti kovos su klimato kaita tikslų, turime pasitelkti ir plėsti atsinaujinančiąją energiją. Naujos galimybės atsiveria būtent krizių akivaizdoje“, – teigiama nacionalinėje pozicijoje.
Prieš metus vykusioje COP26 konferencijoje pabrėžta, kad svarbiausia – didinti paramą besivystančioms šalims, siekiant padidinti gebėjimą prisitaikyti ir sumažinti pažeidžiamumą klimato kaitai. Todėl pažanga derybose dėl ilgalaikio prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo įgyvendinimo, inicijuojant daugiau veiksmų prisitaikymui, yra vienas iš COP27 prioritetų.
Lietuvos 2011 – 2019 metais klimato kaitos švelninimo projektams trečiosiose šalyse skyrė 5,5 mln. eurų, 2020 metais – 1,32 mln. eurų, o 2021 metais – 1,94 mln. eurų. Lėšos skiriamos iš nacionalinės Klimato kaitos programos.
Didžiausią dėmesį Lietuva skiria dvišaliams projektams Rytų partnerystės šalyse.
