„Pasinaudodamas proga noriu kreiptis ir į ministrus: mums labai svarbu greitis šitame projekte. Na, ir teritorijų planavime tas greitis priklauso nuo mūsų (...) Teritorijų planavime šiuo metu turime šešis (iš 14 – BNS) projektus, visuose dalyvauja 20 institucijų“, – Vyriausybės pasitarime trečiadienį kalbėjo Daivis Virbickas.
Pasak D.Virbicko, turint omenyje įtemptą sinchronizavimo grafiką ir planus jį užbaigti iki 2025 metų, „Litgrid“ tikisi, kad sprendimai dėl teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo (PAV) bus priimami per 20 dienų.
„Jeigu būtų galima užtikrinti tą greitį, jeigu kažkoks klausimas kirba, tai (prašome – BNS), kad jį užduotų kuo anksčiau“, – sakė D.Virbickas.
Premjeras Saulius Skvernelis priekaištavo kai kurioms institucijoms, kad jos vilkina sprendimus arba iš viso nieko nedaro.
„Pagal tas institucijas, kurios yra išvardytos, tai toks jūsų geras optimizmas mane tiesiog pradeda bauginti. Nes – nenoriu vardyti konkrečių pavadinimų – turbūt ministrai žino jų pavaldumo srityje veikiančias institucijas – tai ne tik kad ten 20 dienų, bet kai kurios, matyt, linkę ir 20 mėnesių arba metų nieko nepadaryti“, – sakė S.Skvernelis.
„Bet aš manau, kad mums užteks valios ir ryžto tą tempą ir greitį palaikyti, nes tai yra strateginis projektas“, – pridūrė premjeras.
Šiuo metu planuojami šeši sinchronizavimui svarbūs projektai: trys 330 kV elektros perdavimo linijos (Vilnius-Neris, Darbėnai-Bitėnai, Kruonio HAE-Bitėnai), taip pat dvi 330 kV skirstyklos („Darbėnai“ ir „Mūša“) ir didžiausias bei brangiausias sinchronizavimo projektas – jūrinė jungtis su Lenkija „Harmony Link“.
Po pusmečio Lietuva ir Lenkija galės veikti sinchroniškai
Energetikos ministerija rengia priemonių planą, kaip padidinti sistemos savarankiškumą ir patikimumą. Jis bus teikiamas Vyriausybei artimiausiu metu.
„Jau po pusės metų būsime pasirengę veikti sinchroniškai su Lenkija (per „LitPol Link“ jungtį – BNS), jeigu būtų tokia ekstremali situacija ir tokia padėtis. Tai čia yra labai svarbus ir esminis dalykas – tam būsime techniškai ir organizaciškai pasiruošę“, – Vyriausybės pasitarime pristatydamas šį planą ir sinchronizavimo projekto pažangą kalbėjo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Pasak jo, svarbu garantuoti pasirengimą desinchronizavimui nuo rusiškos IPS/UPS sistemos.
Numatoma sukurti galimybes avariniais atvejais Lietuvos sistemai efektyviai veikti izoliuotai, tam planuojama įrengti 200 megavatų baterijų ir rekonstruoti Lietuvos elektrinės 7-tą ir 8-tą blokus.
Be kita ko, planuojama siūlyti Latvijai ir Estijai Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymą surengti 2023 metų pabaigoje, o ne 2024 metų pabaigoje.
Ž.Vaičiūno teigimu, parengtas planas Vyriausybei tvirtinti turėtų būti pateiktas po dviejų savaičių.
Vyriausybei trečiadienį antrą kartą pristatyta sinchronizavimo projekto įgyvendinimo ataskaita (pirmą kartą – vasarį).
Iš keturiolikos sinchronizavimo projektų, kuriems suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas, du jau yra baigti (pernai buvo baigtas 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimo projektas, o šiemet užbaigta naujos 110 kV linijos Pagėgiai–Bitėnai statyba). Šiuo metu baigiama 330 kV linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija.
Praėjusią savaitę iš Europos infrastruktūros tinklų (angl. Connecting Europe Facility, CEF) priemonės buvo skirta maksimali 720 mln. eurų parama antrajam etapui. Lietuvai skirta 301 mln. eurų.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.
