Sauliaus Skvernelio nuomone, tai, kad Latvija antradienį nusprendė paprašyti papildomos informacijos apie galimą susitarimą, yra laiko vilkinimas, todėl Lietuva laikosi nuomonės, jog susitarti nepavyko, ir sieks kitais būdais išpirkti SGD laivą.
„Aš paminėjau per ministrų pirmininkų susitikimą (rugpjūčio 11 dieną – BNS), kad derybos yra pabaigtos, buvo atsižvelgta į jų prašymą, kad sprendimą priimtų ministrų kabinete, sprendimo nepriėmimas (Latvijos vyriausybės – BNS) yra neigiama pozicija, vilkinimas proceso ir mes – Vyriausybė imasi plano B. Terminalo išlaikymo kaštai mūsų vartotojams bus sumažinti“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Paklaustas, ar tai reiškia, jog SGD laivas-saugykla „Independence“ iš Norvegijos „Hoegh LNG“ 2024 metais bus išpirktas be ES paramos, S. Skvernelis teigė, kad detalės bus paaiškintos vėliau.
„Mes detales paaiškinsime, bet faktas, kad našta vartotojams tikrai mažės, ir tuos sprendimus Vyriausybė buvo numačiusi, jei nepavyktų susitarti“, – teigė jis.
Premjero nuomone, Latvijai nepritarus bendros SGD rinkos susitarimui, tikimybė gauti europinę paramą yra menka, tačiau vis dar bus kalbamasi su Estija – pirmasis pokalbis turėtų įvykti Varšuvoje rugsėjo 5 dieną.
„Jeigu kalbant apie perspektyvą šito projekto, tai jinai vienintelė buvo galima gaunant Europos Komisijos paramą, kalbant apie visą regioną – tai yra Klaipėdos terminalas, Inčukalnio saugykla ir galimas vidutinės klasės terminalas Paldiskyje, Estijoje. Kadangi viena grandinė iškrenta, tikėtis finansavimo yra minimalios galimybės, rugsėjo penktą dieną mes su Estijos kolega šitą klausimą aptarsime. Bet kokiu atveju derybos baigtos, taškas padėtas, žinome, kokia pozicija, visa kita tai yra vilkinimas, o vilkinimas reiškia, kad Vyriausybė pradeda alternatyvų planą“, – aiškino S. Skvernelis.
Premjero patarėjos užsienio klausimais Deividas Matulionis BNS teigė, kad Lietuva kalbėsis su Estija dėl galimybės pasirašyti dvišalį susitarimą, pagal kurį būtų galima prašyti ES paramos.
Latvijos vyriausybė antradienį nutarė prašyti daugiau informacijos, kada galėtų priimti sprendimą, ar pritarti susitarimui dėl SGD infrastruktūros, pagal kurį į EK būtų kreipiamasi paramos Lietuvos ir Estijos SGD terminalams bei Inčukalnio dujų saugyklai.
Rugpjūčio viduryje Inčukalnio saugykloje susitikę Baltijos šalių premjerai sutarė susitarimą dėl dujų rinkos atidėti dviem savaitėms – tai yra iki praėjusio penktadienio. Kaip tuomet teigė D. Matulionis, per tą laiką dokumentas turėjo būti patikslintas, jam turėjo pritarti Latvijos vyriausybė.
Planuota, kad regioninį SGD paketą sudarytų jau veikiantis Klaipėdos terminalas, numatomas terminalas Estijoje bei Inčukalnio saugykla. Susitarusios tarpusavyje, Baltijos šalys galėtų prašyti europinės paramos.
Pokalbiai dėl regiono dujų infrastruktūros prasidėjo dar 2006 metais, kai Baltijos šalys sutarė vertinti regioninio SGD terminalo statybų idėją, tačiau šalims nepasiekiant susitarimo, Lietuva Klaipėdoje pastatė savo terminalą.
Vėliau Lietuva ragino kaimynes pripažinti jį regioniniu ir taip atverti galimybes gauti europinę paramą. Tam nepritarė Estija, norinti statyti savo terminalą Suomijos įlankoje, todėl Lietuva sutiko, kad Estija statytų mažesnį terminalą ir ES paramą galėtų gauti abu terminalai bei Latvijos dujų saugykla.
