„Mes pirmiausia turime pasistatyti molus. Dabar mes judame į priekį, šiuo metu yra projektuojami molai ir kitais metais greičiausiai, jeigu pavyks, kartu su valstybe mes pradėsime statyti molus į jūrą. (...) Užbaigsime iki 2027-ųjų metų arba 2026-ųjų pabaigos“, – BNS sakė Šarūnas Vaitkus.
„Manau, kad iškart po molų statybos būtų padarytas vienkartinis gilinimas ir po to jau paprasti dalykai, nes tie molai ir yra pagrindinis dalykas, kad neužneštų (uosto – BNS), kaip vieną kartą buvo atsitikę. (...) Po molų statybos galėtų iškart įvykti vienkartinis gilinimas ir tikrai galėtų jau prasidėti veikla“, – kalbėjo Palangos meras.
Energetikos ministerija parengė Šventosios uosto įstatymo pataisas, pagal kurias ateityje uostas galėtų priimti laivus, skirtus vystyti ir prižiūrėti būsimus vėjo parkus Baltijos jūroje.
Be to, pataisomis siūloma pailginti uosto žemės nuomos laiką, kad uosto direkcija ar jo žemę nuomojančios įmonės būtų skatinamos investuoti į infrastruktūrą ir sukurti sąlygas tokiems laivams. Dabar įstatyme įtvirtintas uosto žemės nuomos laikas – 25 metai – yra per trumpas, rašoma dokumente.
Pasak Š. Vaitkaus, Šventosios uostą pritaikius būsimų jūrinių vėjo jėgainių aptarnavimui, jas iš kurorto būtų galima pasiekti greičiau nei iš Klaipėdos – dabar kelionė laivu iš Klaipėdos į Šventąjį banguojant jūrai trunka 4 valandas.
Š. Vaitkus sako, kad Šventojoje taip pat galėtų budėti kariuomenės gelbėjimo laivai, kuriuos būtų galima pasitelkti likviduojant incidentus Būtingės naftos terminale – dėl to esą kalbėta ir su Krašto apsaugos ministerija (KAM).
„Turime Būtingės terminalą, kuris nuo Šventosios yra nutolęs 3,5 kilometro. Dabar jeigu atsitinka kokia nelaimė ar naftos išsiliejimas, tai plaukti iš Klaipėdos keturias valandas – kartais nebereikia ir plaukti, nes viskas išsilieja. Uoste galėtų būti gelbėjimo laivas, kuris plūdurą (Būtingės terminalo – BNS) pasiektų per 15–20 minučių ar dar greičiau“, – teigė Š. Vaitkus.
Palangos meras sutinka, jog tokia Šventosios uosto perspektyva sukurtų naujų gerai apmokamų darbo vietų ir skatintų vietos verslą.
„Būtų papildomos darbo vietos, jeigu kas nors laimėtų konkursą (žemės nuomos – BNS). (...) Nauda būtų papildomos darbo vietos ir, kaip sakiau, uostas turi turėti gyvybės. Uoste vyktų pastovi veikla – ir laivai, ir darbo vietos, ir mokesčiai į biudžetą, ir mokesčiai į uostą. Tai svarbiau nei laikyti tuščią uostą“, – kalbėjo Š. Vaitkus.
Jo teigimu, iš nuomos gautos pajamos galėtų būti panaudotos toliau tvarkant Šventosios uostą.
Nuo šių metų Šventosios jūrų uostą valdo Palangos savivaldybės įsteigta direkcija. Nei uosto žemės ar akvatorijos, nei infrastruktūros negalima privatizuoti.
Aptarnauti būsimų vėjo parkų statytojus ruošiasi ir Klaipėdos uostas. Pernai skelbta, kad Uosto direkcijos investicijos į šių parkų statyboms aptarnauti skirtą infrastruktūrą uoste gali siekti iki 35 mln. eurų – buvusios Tarptautinės jūrų perkėlos teritorijoje ketinama įrengti 20 hektarų krantinių ir specialią dangą, atsparią itin didelei apkrovai.
Dar apie 80 mln. eurų teritorijos pritaikymui planuoja skirti „Achemos grupės“ valdoma didžiausia uosto krovos kompanija „Klasco“. Bendrovė investuos į įrangą – specialius kranus, krautuvus, keltuvus.
Du pirmieji vėjo parkai Baltijos jūroje bus statomi už maždaug 35 kilometrų nuo Palangos ir apie 40 kilometrų nuo Klaipėdos. Pasak ministerijos, ateityje planuojama vystyti ir daugiau vėjo parkų Baltijos jūroje.
