Spalio mėnesį prasidėjus šildymo sezonui sostinėje šilumos kilovatvalandė pigo 10 proc. ir kaina siekė 8,02 ct be PVM. Pernai šiluma vilniečiams tuo pačiu laikotarpiu kainavo 8,9 ct/kWh be PVM, tačiau šilumos gamyboje buvo naudojamas mažasieris mazutas. Nukritus gamtinių dujų kainai, šiemet jos, priklausomai nuo šilumos poreikio, prognozuojama, turėtų sudaryti apie 22 proc. kuro struktūros.
Sąskaitų už šildymą dydį lemia keli veiksniai: šilumos kaina, lauko oro temperatūra, suvartojamas šilumos kiekis, energetinis šildomo pastato efektyvumas. Nors šildymo sezonas prasidėjo diena anksčiau nei praėjusiais metais, šiemet spalio antroji pusė buvo gerokai šaltesnė.
Energetiškai efektyviame, naujos statybos daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia 17 Eur, renovuotame daugiabutyje – 29 Eur, senos statybos ir energetiškai neefektyviame – 47 Eur.
„Lyginant paskutinių dviejų spalio savaičių lauko oro temperatūros vidurkį, matome, kad šiemet buvo net 4 laipsniais šalčiau. Nepaisant vienos dienos skirtumo, bendras šilumos suvartojimas šį spalį išaugo beveik trečdaliu. Taigi vėsesni orai, anksčiau prasidėjęs šildymo sezonas ir lėmė didesnį šilumos suvartojimą, kuris atsispindi klientų sąskaitose“, – sako Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas.
Atsižvelgiant į suvartotos šilumos kiekį, sąskaitos daugiabučiuose gali skirtis 40 ar daugiau procentų: už 50 kv. m. ploto buto šildymą energetiškai efektyviame, naujos statybos daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia 17 Eur, renovuotame daugiabutyje – 29 Eur, senos statybos ir energetiškai neefektyviame – 47 Eur.
Nors šilumos kaina visiems gyventojams vienoda, tokius sąskaitos skirtumus lemia pastatų energetinis efektyvumas, darantis tiesioginę įtaką šilumos suvartojimui. Senų, neprižiūrėtų ir energetiškai neefektyvių daugiabučių namų gyventojai moka didesnes sąskaitas už šildymą, kadangi per nesandarias pastato vietas prarandama daugiau šilumos, patiriami ženkliai didesni šilumos nuostoliai.
„Kasmet, nepriklausomai nuo šilumos kainos dydžio, matome tendenciją, jog senų ir kiaurų namų gyventojams būsto šildymo išlaidoms tenka skirti daugiau finansų. Taip yra todėl, kad per pralaidžias namo sienas dalis šilumos patenka į lauką, taigi butui prišildyti reikia daugiau šilumos, vadinasi, išauga šilumos suvartojimas. Pastarasis yra labai svarbus veiksnys, lemiantis sąskaitų dydį. Sandarių daugiabučių gyventojams butuose komfortiškai temperatūrai palaikyti užtenka mažiau šilumos, todėl tas atsispindi sąskaitose“, – pasakoja L.Jakubauskas.
Norintiems sutaupyti, bendrovė rekomenduoja imtis veiksmų: sandarinti langus, duris, tarp sienos ir radiatoriaus priklijuoti šilumą atspindintį ekraną, pasidomėti šilumos punkto būkle, su kaimynais aptarti daugiabučio namo renovacijos galimybę.
Mažesnes pajamas gaunantys gyventojai į Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyrių gali kreiptis kompensacijos už centralizuotai šildomo būsto išlaidas. Nustačius teisę į kompensaciją, bendrovė pagal teisės aktuose numatytą tvarką apskaičiuos jos dydį ir pritaikys sąskaitoje.
