„Pirmas dalykas, Komisija kelia prieštaravimus dėl to, jog „Gazprom“ sutartyse su dujų pirkėjais numato apribojimus, kad pirkėjai negalėtų perparduoti tų dujų į kitas teritorijas. Dėl šito apribojimo, tik naudodami kitus įrankius, pernai turėjome tyrimą ir mes, kai tyrėme „Gazprom“ atsisakymą suteikti galimybę Lietuvos pirkėjui įsigyti dujų iš Vakarų Europos. Tai buvo ta pati problema, kad „Gazprom“ stengiasi išlaikyti atskiras nacionalines rinkas, kad nebūtų laisvo dujų judėjimo“, – BNS sakė Š.Keserauskas.
Anot jo, su tuo susijusi ir antra problema – „Gazprom“ išlaikant atskiras rinkas, įmonė gali nustatyti aukštesnes kainas atskirose valstybėse.
„Būtent ir buvo Lietuvoje nustatyta, nes Lietuva ir kai kurios kitos valstybės mokėdavo didesnes kainas „Gazprom“, palyginti su kitomis šalimis. To nebūtų galėję daryti, jei Lietuvos pirkėjai būtų galėję nusipirkti dujų iš Vakarų Europos, bet tokiam įsigijimui „Gazprom“ trukdė“, – kalbėjo Konkurencijos tarybos vadovas.
Po dvejus metus trukusio tyrimo taryba pernai birželį „Gazprom“ skyrė 35,7 mln. eurų baudą. Šių metų birželio pradžioje ginčą turėtų pradėti nagrinėti Vilniaus apygardos administracinis teismas.
„Griežtąja prasme, tai yra skirtingos bylos. Nors problema yra panaši, bet bylos teisine prasme yra skirtingos. Mūsų nagrinėta byla buvo dėl to, kad „Gazprom“ nesilaikė įsipareigojimų, kurie buvo nustatyti leidime koncentracijai. Komisijos tyrimas yra platesnis ir gilesnis, ten reikia daugiau ekonominio vertinimo“, – aiškino Š.Keserauskas.Š.Keserausko teigimu, EK sprendimas dėl „Gazprom“ veiklos Europoje bylos eigos Lietuvos teismuose nepaveiks.
2004 metais taryba leido „Gazprom“ įsigyti 34 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų paketą su sąlyga, kad Lietuvos vartotojams nebus sudaromos kliūtys pirkti dujas iš kitų tiekėjų. Bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ (tuomet – „Lietuvos energija“) 2012 metų pradžioje rado galimybę įsigyti dujų palankesnėmis sąlygomis Vakarų Europoje ir paprašė „Gazprom Export“ leisti dujų mainus.
Sandoris būtų leidęs dalis dujų, kurias „Gazprom Export“ tiekia į Lenkiją per Baltarusiją, nukreipti „Lietuvos energijai“, tuo tarpu atsiradęs „Gazprom“ dujų trūkumas Lenkijoje būtų padengtas iš „Lietuvos energijos“ įsigyto dujų kiekio, kuris būtų perleistas Rusijos bendrovei.
„Lietuvos energijos gamyba“ 2011 metų pabaigoje atliko alternatyvaus dujų tiekimo rinkos Vakarų Europoje ir Skandinavijoje analizę ir identifikavo potencialius užsienio tiekėjus, iš kurių galėtų įsigyti dujų. Įmonei pavyko rasti tiekėją, iš kurio buvo gautas pasiūlymas parduoti dujas nuo 2013 metų.
