Kaip antradienį pristatydami priemonę sakė finansų ir energetikos ministrai, ši lengvata būtų taikoma atgaline data – įsigaliotų sausio 1 dieną. Lengvata baigtų galioti balandžio 30 dieną sulig šildymo sezono pabaiga.
PVM tarifo lengvata iš biudžeto pareikalaus 23 mln. eurų.
Tai reiškia, kad šildymo sąskaitos galėtų būti 9 proc. mažesnės nei tos, kurias gyventojai buvo mokėję iki sausio ir būtų mokėję likusius šildymo sezono mėnesiais. Realus šilumos suvartojimas ir sąskaitų dydis priklausys nuo individualių sąlygų savivaldybėse.
Dėl to dar turės būti balsuojama Seime.
Šiuo metu PVM šildymui siekia 9 proc.
„Stebint energijos kainų tendencijas, siūlomas antras energijos kainų stabilizavimo paketas, kuris susideda iš dviejų stambių priemonių, viena – PVM įstatymo pakeitimas, numatantis, kad buitiniams vartotojams centralizuotai teikiamai šilumai taikomas PVM tarifas būtų kompensuojamas. Tai reiškia, kad šitas tarifas žmonėms sąskaitose ateitų kaip nulinis, o skirtumą valstybė kompensuotų iš biudžeto šilumos tiekėjams“, – per Vyriausybės posėdį trečiadienį sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Antroji priemonė – papildoma parama saulės elektrinių įsirengimui.
„Tam, kad būtų galima pereiti prie mažesnių sąskaitų vartotojams ir tvarių energijos šaltinių, papildomai yra skiriama šiai priemonei 35 mln. eurų“, – nurodė ministrė.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sakė, kad šiuo siūlymu tenka atsižvelgti į susiklosčiusią situaciją bei priminė, kad tokių sprendimų buvo imtasi ir anksčiau.
„Tenka į situaciją atsižvelgti. Noriu atkreipti dėmesį, kad panašus principas buvo taikomas iki, rodos, 2008 metų. Buvo pradėta leisti Europos Sąjungoje taikyti lengvatinį tarifą. Iki to laiko PVM dalis buvo dengiama iš mokesčio lygiai tuo pačiu būdu kaip siūloma dabar“, – nurodė I.Šimonytė.
Ji priminė, kad šis siūlymas būtų taikomas tik šiam šildymo sezonui, nes tai, kokia bus kainų dinamika nuo liepos ar rudens, prognozuoti sunku.
Vėliau spaudos konferencijoje premjerė pažymėjo, kad dar rudenį Seimas priėmė sprendimus, kurie leistų amortizuoti gamtinių dujų kainų šuolį tais atvejais, kai jos tiekiamos tiesiai gyventojams, tačiau klausimas dėl šildymo kainų yra problematiškesnis.
„Nėra vienos šildymo kainos visai Lietuvai, skirtingai nuo gamtinių dujų reguliuojamiems vartotojams ar nuo elektros kainų reguliuojamiems vartotojams. Šildymo kainos labai priklauso nuo to, koks yra konkrečios savivaldybės šildymo ūkis ir nuo to, kiek tame ūkyje šiuo metu yra dujų. Kai kuriuose yra nemažai, tad kainų pokytis (…) nuo sausio 1 dienos yra labai ženklus“, – dėstė I.Šimonytė.
Kalbėdama apie paramą saulės elektrinių įrengimui, Vyriausybės vadovė pastebėjo, kad ši priemonė sulaukė didelio populiarumo, tad paramą nuspręsta padidinti 7 kartus.
„Tikimės, kad nemažai žmonių galės įsirengti saulės elektrines ir tapti labiau nepriklausomi, „žali“, – nurodė I.Šimonytė.
Ekspertai siūlymą laikinai naikinti PVM šildymui antradienį vertino kritiškai – anot jų, tai populistinis, valstybės atsparumą krizėms mažinantis sprendimas. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad valdžia šiuo atveju nuėjo lengviausiu keliu, o „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sprendimą taikyti priemonę atgaline tvarka vadino „labai keistu.“
