Ąžuolas Zubkonis pasakoja, kad saulės elektrinę įsirengė prieš ketverius metus norėdamas sumažinti namo išlaikymo sąnaudas. Name naudojama šildymo sistema „oras-vanduo“, todėl didžiąją išlaidų dalį sudaro elektros energija. Ji tuo metu smarkiai brango.
„Supratau, kad jau pats laikas galvoti apie alternatyvas, kaip šias išlaidas sumažinti. Turėjau daug abejonių dėl saulės elektrinės įrengimo. Kadangi gaminančių vartotojų prieš kelerius metus buvo mažai, trūko informacijos, ši sritis buvo mistifikuota. Pakalbėjęs su keliais skirtingais ekspertais apsisprendžiau, nors ir toliau buvo kalbų, kad „dar ne laikas“ ir saulės elektrinės pigs. Dabar galiu pasakyti, kad labai tinkamu metu ją įsirengiau. Saulės elektrinių kaina, kai kilo jų įrengimo bumas praeitais metais, išaugo apie 30 procentų“, – teigia pašnekovas.
Ą.Zubkonio teigimu, elektrinės pasirinkimą lėmė du kriterijai: žinomo prekių ženklo rangovas ir kaina. Vyras buvo apsisprendęs rangovą rinktis iš penkių didžiausių, tikėdamasis, kad tokia įmonė užtikrins kokybišką aptarnavimą po pardavimo, garantiją ir trumpuoju laikotarpiu nebankrutuos.
„Prieš renkantis saulės elektrinę būtina įvertinti, kokio galingumo jos reikia ne tik dabar pagal esamus poreikius, bet ir ateityje: ar nenumatomas elektromobilio pirkimas, kiti didesnį elektros energijos kiekį vartojantys įrenginiai. Dabar, kai pusę namo stogo dengia saulės elektrinė, pagalvoju, kad gal turėjau galimybę sutaupyti ir mažiau investuoti į stogo dangos išvaizdą, nes jos beveik nesimato“, – svarsto jis.
Norint apskaičiuoti per visus metus suvartojamą elektros energijos kiekį, pakanka žinoti vos vieną formulę – mėnesinį suvartojamų kilovatvalandžių skaičių reikia padauginti iš 12. Pavyzdžiui, jei per mėnesį suvartojama 800 kWh, per metus susidarys 9600 kWh. Tokiu atveju reikėtų rinktis 9,6 kW galios saulės elektrinę.
Jei saulės elektrinę planuojate įrengti ant šlaitinio pastato stogo, skaičiuojama, kad 1 kW reikia 6 m² stogo ploto. Tačiau jei elektrinę ketinate statyti ant plokščio stogo arba ant žemės, reikės daugiau vietos: 1 kW turi tekti 10 m² ploto.
Ą.Zubkonio skaičiavimais, saulės elektrinė turėtų jam atsipirkti per ketverius metus. Per metus jis sutaupo apie 1000 eurų ir vietoj 70–200 eurų už elektrą (priklausomai nuo vasaros–žiemos mėnesio) moka fiksuotą 36,50 euro mėnesinį mokestį. Tai yra visos jo išlaidos šildymui, karšto vandens ruošimui ir įprastam elektros prietaisų naudojimui.
„Skaudžiausia pirma investicija saulės elektrinei įrengti, priklausomai nuo elektrinės galingumo, būtų nuo 7000 iki 11 000 eurų, tačiau tai galima išspręsti pasinaudojant specializuotomis paskolomis, kurių sąlygos šiuo metu itin geros. Galiu drąsiai teigti, kad tai – viena geriausių mano investicijų. Be to, žinau, kad mano namai yra tvaresni ir mažiau generuoja CO2. Jaučiuosi geriau, nes nors ir pasyviai, prisidedu prie švaresnės ateities sau ir savo vaikams“, – pasakoja Ą.Zubkonis.
Bankas „Swedbank“ siūlo paskolas nutolusiai saulės elektrinei įsigyti ir nuosavai saulės elektrinei įrengti ant namo stogo arba žemės sklype. Paskola taip pat tinka šilumos siurbliui, vėjo jėgainei įsigyti ir įrengti. Fiksuotos metinės palūkanos yra mažesnės nei kitų smulkiųjų paskolų. Paskolos grąžinimo terminas – iki 10 metų.
Taip pat paramą teikia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), kuri gali susigrąžinti iki 30 proc. investicijų į žaliąją energiją. Paramos suma gali siekti net iki 3230 eurų, nes už vieną kilovatą teikiama 323 eurų subsidija.
Užpildžiusieji prašymus kompensacijai gauti galės įsirengti saulės elektrinę ar padidinti jos galią per 9 mėnesius nuo kvietimo teikti paraiškas pabaigos – iki 2023 m. balandžio 30 dienos. O tie, kurie planuoja elektrinę įsigyti saulės elektrinių parke, tam turės dvejus metus – iki 2025 m. rugpjūčio 14 dienos.
