Valandinės elektros kainos sausį Baltijos šalyse svyravo nuo -2,02 euro iki 1,9 tūkst. eurų, skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.
„Kainos augimui Baltijos šalyse įtakos turėjo oro temperatūra regione, kuri buvo žemesnė už normą ir lėmė elektros energijos suvartojimo padidėjimą 8 proc., palyginti su gruodžiu, bei 12 proc., palyginti su praėjusių metų sausiu“, – pranešime sakė įmonės vadovas Martynas Giga.
Pasak jo, nors sausį elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių kiekiai Baltijos šalyse buvo didesni nei gruodį, o gamybos apimtys vėjo jėgainėse išaugo 36 proc., tai nepranoko kitų veiksnių įtakos.
Be to, kainos didėjimui įtakos turėjo ir antroje mėnesio pusėje dėl techninių problemų neplanuotai atjungta Suomijos ir Estijos tarpvalstybinė jungtis „EstLink 2“. Planuojama, kad ji pradės veikti šių metų vasario pabaigoje.
Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos kaina sausį mažėjo 7 proc. ir vidutiniškai siekė 67,6 euro. Anot M. Gigos, kainos kritimą daugiausia lėmė 38 proc. išaugusi vėjo jėgainių energijos generacija Šiaurės šalyse. Be to, šių šalių hidroelektrinėse pagamintos elektros energijos kiekis apie 30 proc. viršijo prieš mėnesį pagamintą kiekį.
Kainai labiau mažėti neleido šalti orai, kurie mėnesio pradžioje kai kuriose Skandinavijos dalyse siekė iki 40 laipsnių šalčio. Tai turėjo įtakos elektros suvartojimo padidėjimui per mėnesį Šiaurės šalyse 7 proc. Be to, atominių elektrinių gamyba sumažėjo 4 proc.
Baltijos šalyse elektros vartojimo apimtys sausį siekė 2,8 tūkst. GWh – 8 proc. daugiau nei gruodį ir 12 proc. daugiau nei prieš metus. Lietuvoje ir Estijoje vartojimas per metus išaugo 12 proc.ir atitinkamai siekė 1,22 tūkst. ir 907 GWh. Latvijoje vartojimas augo 11 proc. iki 673 GWh.
Bendros gamybos apimtys trijose šalyse per mėnesį augo 25 proc., o per metus – 10 proc. iki 2 tūkst. GWh. Lietuvoje gamyba per mėnesį augo 16 proc. iki 700 GWh., Latvijoje – 41 proc. iki 811 GWh, Estijoje – 18 proc. iki 532 GWh.
Praėjusį mėnesį Baltijos šalys bendrai pasigamino 73 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 57 proc., Latvijoje – 121 proc., Estijoje – 59 proc.
