Šie metai Rusijai yra svarbūs dėl Pasaulio futbolo čempionato rengimo. Vienas iš miestų, kuriame vyks varžybos, yra Kaliningradas. Kadangi Rusijai – labai svarbus šalies tarptautinis įvaizdis, šio renginio organizavimui yra skiriamas ypatingas dėmesys. Stengdamasi užtikrinti, kad šis, populiariausias pasaulyje renginys, šalyje praeitų kiek galima sklandžiau, Rusija deda ypatingai dideles pastangas. Vienas rimtesnių pavojų organizuojant čempionatą, Kremliaus akimis, Kaliningradui kyla dėl srityje esančio žemo energetinio saugumo lygio ir energetinės priklausomybės nuo Baltijos šalių energetikos sistemų.
Tikslas – iki čempionato tapti nepriklausomais
Aukščiausia Rusijos politinė vadovybė energetikams yra iškėlusi tikslą iki čempionato pradžios pasirengti užtikrinti energijos (tiek elektros, tiek dujų) tiekimą Kaliningrado srityje nepriklausomai nuo kaimyninių šalių – t. y. sugebėti, esant reikalui, energijos sistemos veikimą vykdyti izoliuotu režimu.
Žvelgiant į Kaliningrado srities energetinės sistemos ateitį, akivaizdu, kad pagrindinės problemos kyla dėl Baltijos šalių siekio desinchronizuotis iš sovietinės BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija ir Lietuva) elektros energetinės sistemos žiedo.
Vienu iš Rusijos nepasitenkinimo šiuo Baltijos šalių siekiu pavyzdžių gali būti laikomi Rusijos federacijos Nacionalinio energetinio saugumo fondo vyriausiojo analitiko Igorio Juškovo teiginiai, jog „Baltijos šalims sinchronizacija su Vakarų elektros sistema yra pirmiausia politinis klausimas ir nereikia šio projekto paaiškinimui ieškoti ekonominių argumentų – jų paprasčiausiai nėra. Baltijos šalys kaip tik daro žalą savo šalių ekonomikoms, besistengdamos bet kokia kaina susijungti su Vakarais ir išpildyti visas Vakarų sąlygas“.
Rusijos spaudoje galima rasti pasvarstymų, jog po to, kai Baltijos šalys atsijungs nuo Rusijos valdomo BRELL žiedo, „kils didelis klausimas, ar Kaliningrado srities kaimyninės šalys sutiks padėti bėdoje atsidūrusiam mūsų regionui“.
Stato naujas elektrines
Šiuo metu Kaliningrado srityje pagrindinis elektros energijos generatorius yra 900 MW elektrinės galios dujomis kūrenama elektrinė – Kaliningrado TEC-2.
Nors jos galios ir pakanka užtikrinti srities energetiniams poreikiams (maksimaliam metiniam elektros energijos vartojimui Kaliningrado srityje užtikrinti reikalinga 870 MW gamybos galia), tačiau dėl nenumatytų priežasčių netikėtai atsijungus vienam iš dviejų 450 MW galios elektrinės blokų, tuo momentu, kai srities elektros vartojimas viršija 450 MW, šis Rusijos eksklavas trūkstama elektra negali apsirūpinti pats. Tokiu atveju reikalingas tampa energijos importas iš Lietuvos.
Norint, kad sritis galėtų pati apsirūpinti elektra, reikėtų įrengti naujus elektros energijos generatorius, vykdysiančius tik elektros gamybos rezervo funkciją. Siekiant tai įgyvendinti šiuo metu Kaliningrado srityje yra baigiamos statyti 3 naujos dujinės elektrinės: Priegliaus 440 MW galios elektrinė statoma Kaliningrado mieste, šalia dabar veikiančios pagrindinės Kaliningrado TEC-2 elektrinės, Majako 160 MW elektrinė – statoma Gusevo mieste bei Talachovsko 160 MW galios elektrinė – Sovetske.
Taip pat 2019 m. Svetlyj mieste planuojama pastatyti dar vieną, akmens anglimis kūrenamą, 195 MW galios Primorsko elektrinę. Taigi, galiausiai Kaliningrado srityje atsirastų beveik 1 GW naujų elektros energijos gamybos pajėgumų.
Numatoma, kad anksčiausiai pradės veikti 160 MW galios Talachovsko ir Majako TEC, kuriose jau dabar yra vykdomi įvairūs bandymai, skirti pasirengti naujus blokus prijungti prie elektros perdavimo tinklo. Pradėjus veikti šioms elektrinėms srityje atsiras papildoma 320 MW generacija.
Taigi, Guseve ir Sovetske įrenginėjami naujieji du blokai išspręs Kaliningrado energijos rezervavimo sistemos klausimus tuo laikotarpiu, kai elektros vartojimas yra mažesnis (pvz., naktį ar vasaros metu). Tačiau iki visiško srities elektros rezervavimo sistemos veikimo bet kuriuo metų laiku dar trūks apie 100 MW rezervinės galios. Šie trūkstami gamybos pajėgumai turėtų atsirasti šiais metais, kai bus paleistas naujasis 440 MW Priegliaus blokas Kaliningrado TEC-2 elektrinėje.
Elektros linijos – dar nuo karo laikų
Verta pažymėti, kad vien tik pastatyti naujus elektros gaminimo blokus neužtenka. Labai svarbus yra elektros perdavimo linijų patikimumo klausimas, o Kaliningrado srities elektros perdavimo tinklas jau seniai reikalavo kapitalinių rekonstrukcijos darbų.
Žinoma, kad dalis linijų čia buvo išlikusios dar nuo Vokietijos laikų, todėl planuojant naujas elektrines srityje, buvo sudaryta Kaliningrado srities energetinio saugumo didinimo programa, į kurią buvo įtraukti 240 km ilgio naujų elektros perdavimo linijų statybų ir 1259 km ilgio senų linijų modernizacijos projektai, naujų elektros pastočių statyba bei senų 330 ir 110 kV įtampos pastočių rekonstrukcijos darbai.
Šiuo metu svarbūs elektros perdavimo linijų ir skirstymo pastočių rekonstrukcijos darbai yra atliekami Sovetske – tai padidins elektros energijos tiekimo patikimumą Kaliningrado srities rytinėje dalyje, kuri ilgą laiką buvo silpnoji visos srities elektros tinklo dalis.
Viena vertus, galima pasidžiaugti, kad Kaliningrado srities elektros energijos tiekimo sistema taps stabili ir kels mažiau rūpesčių Baltijos šalių elektros energijos sistemai tiek rezervo užtikrinimo, tiek sinchronizacijos su Kontinentinės Europos tinklais pasirengimo klausimais.
Kita vertus, tai padidina pavojų, jog Rusija, nebijodama Kaliningrado „atjungimo“ scenarijaus, ims spausti Baltijos šalis ne tik dėl dujų, bet ir dėl elektros energetikos sistemos veikimo. Todėl Baltijos šalių sinchronizacijos su Vakarų Europos elektros energetikos sistema projektas, padėsiantis Lietuvai, Latvijai ir Estijai išsivaduoti iš sovietinio BRELL žiedo, turi būti įgyvendinamas kaip galima greičiau.
Dujomis apsirūpina ir per Lietuvą
Šiuo metu vienintelis būdas Kaliningrado sričiai apsirūpinti dujomis yra jų tranzitas per Baltarusiją ir Lietuvą. Kadangi toks kelias mūsų kaimynės netenkina – dujų tiekimo kontrolei užtikrinti Rusija nusprendė pasinaudoti Lietuvos pavyzdžiu vykdydama suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą.
2015 m. gruodžio 2 d. „Gazprom“ patvirtino planus Kaliningrado srityje pastatyti SGD terminalą su plaukiojančiu laivu – dujų saugykla. Suplanuoti terminalo metiniai pajėgumai iš pradžių buvo 2,7 mlrd. kubinių metrų, vėliau jie sumažinti iki 2 mlrd. kubinių metrų per metus – tai beveik metinis srities suvartojimas.
Terminalo laivo statyboms pasirinkta ta pati Pietų Korėjos „Hyundai Heavy Industries“ kompanija, pastačiusi „Independence“ laivą Lietuvai. Pastatytas ir naudojimui parengtas laivas – dujų saugykla į Kaliningrado uostą turėjo atplaukti 2017 m. lapkričio mėnesį, tačiau „Gazprom“ pranešė, jog laivo, kuris bus vadinamas Karaliaučiaus šturmui 1944 m. vadovavusio maršalo Vasilevskio vardu, pristatymas į Kaliningradą yra atidedamas.
Įrenginėja ir požeminę dujų saugyklą
Kartu su Kaliningrado dujų terminalo projektu jau yra įrenginėjama ir požeminė dujų saugykla, nuo kurios tiesiamas dujotiekis iki krantinės, kurioje švartuosis laivas. Laivo krantinę parengti ir dujotiekį nutiesti numatoma iki šių metų pabaigos. Tokiu būdu Kaliningrado sritis galės pati apsirūpinti dujomis ir nepriklausys nuo įvykių Lietuvoje ar Baltarusijoje.
Kitas, su Kaliningrado dujų terminalu susijęs Gazprom vykdomas projektas, yra Baltijos SGD eksporto terminalo statybos netoli Sankt Peterburgo. Šis projektas taip pat apima 2 dujotiekių (kiekvieno pajėgumas yra 5 mln. t. dujų) tiesimą nuo Volchovo miesto iki terminalo vietos prie Baltijos jūros šalia Sankt Peterburgo. Projekto vertė yra 12 mlrd. USD, numatoma jo pabaiga – 2020 m. IV ketvirtis.
Naujasis dujotiekis bus prijungtas prie pakrantėje įrenginėjamo dujų skystinimo įrenginio, iš kurio dujos galės būti pumpuojamos į laivus – dujovežius. Taigi, Rusija dujas į Kaliningrado SGD laivą galės atgabenti tiesiai iš statomo Baltijos SGD terminalo.
Lietuvos laukia pasirinkimas
Ekonominiu požiūriu vertinant Kaliningrado srityje vykdomus projektus elektros ir dujų srityje akivaizdu, kad jie yra pertekliniai ir juos pagrįsti galima tik pasitelkiant geopolitinį požiūrį. Apie tai kalba ir vieno iš Rusijos energetikos politikos klausimais rašančių portalų direktorius Borisas Marcinkevičius. Jo pateikiamos mintys vaizdžiai paaiškina naujųjų Kaliningrado energetikos projektų vystymo tikslus.
Anot B.Marcinkevičiaus iki 2020 m. pabaigus Kaliningrado srityje vykdomus elektros sistemos rekonstrukcijos darbus „žodyje BRELL raidės ELL taps nereikalingos. Ir kas ką tada atjungs, neaišku: Europa Rusiją 2025 m. ar Rusija Europą 2020 m. – tai yra didelis klausimas. Todėl Rusija 2020 m. galės iš sistemos pašalinti raides ELL, jeigu jos toliau elgsis taip, kaip elgiasi dabar: priešinsis, šauks, kad pas mus srovė neteisinga.
Rusijai ir Baltarusijai jos paprasčiausiai neįdomios – maži vartotojai su nesuprantamomis ambicijomis. Baltijos šalys turės pačios priimti sprendimą, ar vadovautis politinėmis antirusiškomis nuotaikomis ir išeiti iš be avarijų, stabiliai ir prognozuojamai veikiančio BRELL žiedo, kas kainuotų didžiulius pinigus, kuriuos turėtų sumokėti šiose šalyse likę gyventi žmonės. Arba pasielgti atvirkščiai – t. y. sugrįžti prie draugiškų kaimyninių santykių su Rusija, kuri yra pasiruošusi tiek Baltijos šalims, tiek visai Europai pasiūlyti abiems pusėms naudingų projektų, įskaitant ir energetikos sritį“.
Reikia stiprinti bendradarbiavimą su kaimynais
Skaitant tokias mintis, savo šalį gerbiančiam Lietuvos piliečiui kyla natūralus susierzinimas. Tačiau tai yra mūsų didžiosios kaimynės politinė tikrovė, paremta jėgos naudojimu visose srityse norint pasiekti savo tikslus.
Mes negalime negirdėti tokių pasvarstymų, tačiau neturime išsigąsti – priešingai, reikia toliau neatsipalaiduoti Lietuvos energetinio saugumo stiprinimo srityje, kurios pasiekimus mūsų valdžia pagrįstai mėgsta tarptautinėje auditorijoje pristatyti kaip pavyzdinius.
Todėl tikrai negalime sau leisti svarstyti apie Energetikos ministerijos panaikinimą (kas kaip tik vyko po paskutiniųjų Seimo rinkimų) bent jau per artimiausius 7 metus (kol nebus įgyvendintas sinchronizacijos projektas), nes ilgainiui greičiausiai susidurtume su panašiomis problemomis, kurios kilo Lietuvos dujas pardavus „Gazprom“.
Dabar svarbiausia stiprinti energetinį bendradarbiavimą su mūsų ES kaimynėmis įvairiais lygiais, kad ateityje būtų išvengta tokių nesusipratimų, kaip ginčas tarp Baltijos šalių dėl elektros jungčių skaičiaus į Lenkiją, kas neprisidėjo prie spartesnio sinchronizacijos projekto vykdymo. O ryšiai su kaimynais Lietuvai visada siejosi su šalies savarankiškumo ir, apskritai, išlikimo politiniame žemėlapyje, klausimu.
Antanas Šutas yra Vilniaus universiteto Jaunųjų energetikų klubo alumnas
