„Poveikio aplinkai vertinimas jau suderintas ir patvirtintas, pateikta paraiška leidimui, gautos pirmos pastabos. Tikimės, kad šiais metais, liepos-rugpjūčio mėnesiais gausime pakeistą leidimą, kuriame bus numatyta 250 tūkstančių tonų, – trečiadienį apžvelgdamas metų veiklą sakė įmonės vadovas Tomas Eikinas. – Nieko investuoti papildomai nereikia, tiesiog biokuro dalį pakeisime atliekomis, kas, mūsų manymu, logiška – mažinti sąvartynuose atliekų kiekį. Klaipėdos regionas vienintelis įvykdė 2020 metų europinius reikalavimus dėl atliekų deponavimo kiekių sąvartynuose. Galime prisidėti prie visos Lietuvos rezultato“.
Pernai bendrovė, be 180 tūkstančių tonų šiukšlių, maksimalaus leistino kiekio, sudegino kone 100 tūkstančių tonų biokuro. Biokuro kiekis vis mažėja, mat pernai bendrovei leista deginti ne tik Klaipėdos regiono, bet ir iš visos Lietuvos atvežamas šiukšles.
Tiekia šilumą ir elektrą
Antradienį Klaipėdoje buvo paskelbta šildymo sezono pabaiga – šildymas pagaliau išjungtas ligoninėse, darželiuose ir kitose viešosiose įstaigose. Daugiabučiuose šildymas baigtas balandžio viduryje.
Mūsų kaina lemia, kad galime patiekti daugiau pigesnės šilumos, išnaudojant tuos išteklius, kurie stovėjo sąvartyne, puvo, teršė aplinką, o mes tą energiją išgauname ir atiduodame vartotojui, – sakė T.Eikinas.
„Fortum Klaipėda“ prie šilumos tiekimo Klaipėdos mieste prisideda itin ženkliai ir yra vienas didžiausių šilumos tiekėjų tarp nepriklausomų gamintojų. „Klaipėdos energija“ šilumą superka iš keleto įmonių, tarp jų „Fortum Klaipėda“ tiekiama šiluma sudaro 70 procentų.
„Fortum Klaipėda“ veiklą pradėjo 2013 metų gegužės viduryje. Nuo to laiko šilumos kainos sumažėjo. Dar 2012 metų gegužę kaina siekė 7.45 ct už kilovatvalandę, šių metų gegužę – 4,2 ct.
„Mūsų kaina lemia, kad galime patiekti daugiau pigesnės šilumos, išnaudojant tuos išteklius, kurie stovėjo sąvartyne, puvo, teršė aplinką, o mes tą energiją išgauname ir atiduodame vartotojui“, – sakė T.Eikinas. Pernai bendrovė pardavė 426 GWh šilumos energijos. 2014 metais – 355 GWh, o 2013, pradėjusi veiklą, 262 GWh.
Didėjant galimybei patiekti daugiau šilumos, didėja ir įmonės pagaminamas elektros energijos kiekis, tiekiamas į tinklus. Kone pusę šios elektros energijos sudaro žalioji elektra, pagaminta iš biokuro. Pernai bendrovė pardavė 143 GWh elektros energijos, 2014 metais – 130 GWh, o 2013-iais – 72 GWh.
Atliekas veža ir iš sostinės
Atliekos į jėgainę atkeliauja iš įvairių vietovių. 40 proc. atliekų sudaro Klaipėdos regiono šiukšlės, 24 proc. atkeliauja iš sostinės, dešimtadalį pristato Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, šiukšlės vežamos ir iš Alytaus, mažesne dalimi prisideda ir kitos įmonės.
Pasak T.Eikino, deginamų atliekų sudėtyje išlieka įvairių medžiagų – popieriaus, servetėlių, medžio, kietojo ir minkštojo plastiko, audinių, odos, stiklo, tačiau pabrėžiama, kad tai medžiagos, kurios netinkamos perdirbimui, yra užterštos arba nebeatitinka reikalavimų.
„Už rūšiavimą yra atsakingi sąvartynai arba mechaninių-biologinių įrengimų operatoriai, jie tai kontroliuoja. Jų tikslas ir ekonominė nauda yra išrinkti kuo daugiau pakartotiniam naudojimui tinkamų medžiagų“, – sakė T.Eikinas, pabrėžęs, jog atliekų energetinė vertė dėl rūšiavimo išrenkant stambiagabaritines atliekas, statybinį laužą ir kitas deginimui netinkamas medžiagas kasmet vis gerėja.
Nori tiekti medžiagą keliams tiesti
Jėgainėje vykstant atliekų deginimo procesui susidaro apie 20-23 proc. šlako. Pasak T.Eikino, ši medžiaga Lietuvoje traktuojama kaip atlieka, nors kitur sėkmingai panaudojama.
Vakarų Europoje šlakas plačiai pritaikomas kelių tiesimo, statybų pramonėje, – pasakojo T.Eikinas.
„Vakarų Europoje ji plačiai pritaikoma kelių tiesimo, statybų pramonėje. To šlako kiekiai pas mus didėja, jei jį pavyktų greitu laiku standartizuoti ir paversti produktu, tokį kiekį skaldos, žvyro, vietinių išteklių, kurie brangūs, būtų galima pasaugoti ateičiai, jį pakeist šlaku. Prie sertifikavimo proceso dirbame dvejus metus su eile kompanijų, ministerijoje yra įsteigta darbo grupė, kuri žada, jog šiais metais pavyks tą šlaką standartizuoti, po to jis nebekeliautų į sąvartyną ir neužimtų vietos, o būtų panaudojamas naudingai, praktiškai, su ekonomine nauda“, – kalbėjo T.Eikinas.
Prieš šlakui iškeliaujant iš jėgainės jį skanuoja magnetinis separatorius, iš šlako išrinkdamas juodąjį metalą. Magneto pagalba pernai buvo surinkta 1 652 tonos juodojo metalo laužo, kuris buvo parduotas, taigi, grįžo pakartotiniam naudojimui ir amžiams nebeatgulė sąvartyne.
Bendrovės veiklą atidžiai stebi aplinkosaugininkai. Dukart per metus atliekami matavimai dėl dioksinų ir furanų išmetimo į aplinką. Pirmaisiais veiklos metais įmonė buvo patikrinta keturis kartus.
Visos Klaipėdos neapšildytų
Bendrovės „Klaipėdos energija“ investicijų skyriaus vadovas Antanas Katinas teigė, jog „Fortum Klaipėda“ tiekiamas šilumos kiekis yra ženklus ir prisideda prie šilumos kainos mažėjimo uostamiesčio gyventojams. Šilumą gamina ir pati „Klaipėdos energija“, šiluma išgaunama Lypkiuose, Šilutės plente ir Danės gatvėje esančioje istorinėje elektrinėje.
Paklaustas, ar verta „Klaipėdos energijai“ investuoti į šildymo įrengimus, jei energiją už patrauklią kainą siūlo ir kitos įmonės, A.Katinas teigė, jog vien tik „Fortum Klaipėda“ tiekiamos šilumos visai Klaipėdai nepakaktų, be to, įmonės negarantuoja nuolatinio šilumos tiekimo.
„Fortum“ turi vieną agregatą, o kitos įmonės, kaip „Klaipėdos baldai“ ar kitos, neturi įsipareigojimų tiekti šilumą. Jei turi atliekų, gamina dešimt megavatų, neturi darbo – išvis negamina ar pagamina keturis megavatus. Per žiemos šalčius pramonės įmonės šilumos nebetiekia, panaudoja savo gamybinių patalpų šildymui, žiūri pagal rinkos situaciją. Galutiniam vartotojui šilumos tiekimą turime užtikrinti mes“, – sakė A.Katinas.
