Po Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų pateikimo už jas balsavo 111 parlamentarų, prieš buvo vienas, o susilaikė du. Pataisų priėmimas – kitą savaitę.
Pasak premjerės Ingridos Šimonytė priminė, kad panašus lengvatos būdas buvo taikomas iki 2008 metų bei pabrėžė, kad nauja tvarka ir šįkart leis „ženkliai sušvelninti centrinio šildymo sąskaitas“.
„Panašus analogas buvo taikomas Lietuvoje iki 2008 metų, kai nebuvo galimybės pagal direktyvą taikyti lengvatinį PVM tarifą. Tuomet jis buvo taikomas tokiu tarsi užskaitos būdu. Tai yra, mokestis būdavo priskaičiuojamas. Tai buvo fiksuojama, kaip valstybės įsipareigojimas paslaugos teikėjui ir tokiu būdu rezultate veikė kaip mokesčio lengvata. Vyriausybė siūlo tai pritaikyti ir dabar iki šio šildymo sezono pabaigos“, – tvirtino ji.
„Nesakau, kad tai elegantiškiausias sprendimas, todėl ir siūlome taikyti trumpai, iki balandžio pabaigos“, – pridūrė I.Šimonytė.
Premjerės teigimu, elektros ir dujų kainų kilimo buitiniams vartotojams apribojimai buvo pritaikyti, nes jos yra vienodos visoje Lietuvoje, tuo tarpu šilumos ūkis, pasak I.Šimonytės, skirtingose savivaldybėse yra labai skirtingas.
„Tiesiogiai VERT kainodara galioja tokiu būdu, kad yra nustatoma gerokai vėliau ir tos kainos, kurios įsigaliojo nuo sausio 1 dienos, savivaldybėse, ypač tose, kuriose yra daugiausia kūrenama naudojant dujas, tikrai pašoko ženkliai. Dėl tos priežasties Vyriausybė pasiūlė šitam šildymo sezonui iš esmės nunulinti pridėtinės vertės mokestį centralizuotam šildymui, tokiu būdu sumažinant šio šildymo sezono sąskaitas“, – parlamentarams aiškino ji.
Be kita ko, premjerė informavo, kad kompensavimo mechanizmą dėl tebeaugančių kainų ir infliacijos dar teks plėsti.
„Atsižvelgiant į tai, kokios bus toliau dujų ir šildymo, elektros kainų tendencijos, reikės turbūt kitų labiau horizontalių ir galbūt net ir korektiškesnių nei šitas sprendimų. Galvojant apie kitą šildymo sezoną, reikės ieškoti kitų sprendimų, kurie atrodytų galbūt ir ilgalaikiškiau, ir korektiškiau bendros teisės aktų visumos požiūriu“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Premjerės teigimu, dėl PVM lengvatos biudžeto tikslinti neketinama.
„Nematome pagrindo tikslinti biudžeto, nes niekam nėra planuojami asignavimai juos išleisti skirtingai nuo Krašto apsaugos ministerijos, kaip ir nėra mažinamos biudžeto pajamos pagal tuos duomenis, kuriuos mes turime šiuo metu“, – nurodė ji.
Kompensuoti PVM šildymui nuo šių metų sausio iki šildymo sezono pabaigos valdžia siūlo siekdama iš dalies sumažinti žmonių finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų.
Tačiau kai kurie parlamentarai priekaištauja, kad paramos gyventojai gali ir nepajusti, nes ji bus labai maža. Be to, pasak jų, ši priemonė būtų diskriminacinė, nes negaliotų besišildantiems elektra, dujomis arba malkomis.
Pataisos, be kita ko, sulaukė ir Seimo teisininkų kritikos.
Seimo Teisės departamentas mano, kad keičiant PVM tarifą jį kompensuojant iš valstybės biudžeto reikėtų pranešti Europos Komisijai. Be to, kartu teisininkai siūlo tikslinti šių metų biudžetą, nes dėl lengvatos jis netektų apie 23,3 mln. eurų.
Opozicijos parlamentarai teigia paremsiantys pataisą dėl nulinio PVM tarifo šilumai, bet žada teikti pataisas, kad lengvata būtų taikoma ir šildymui elektra bei dujomis.
Per plenarinio posėdžio darbotvarkės tvirtinimą Seimo opozicijai ketvirtadienį nepavyko iš darbotvarkės išbraukti Vyriausybės inicijuojamų pataisų.
Už išbraukimą balsavo 61 parlamentaras, prieš buvo 58, o susilaikė penki. Klausimo nesvarstyti „valstiečių“ frakcijos vardu siūlė Aušrinė Norkienė, pasak kurios, opozicija yra registravusi daug to paties Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų, kurios neįtrauktos į darbotvarkę.
Dabar centriniam šildymui ir malkoms kūrenimui taikomas 9 proc. PVM.
