Parlamentaro teigimu, geriau išnaudoti pajėgumus reikia siekiant atsisakyti bet kokios priklausomybės nuo rusiškos ir baltarusiškos energijos importo.
Pasak R.Vaitkaus, vėjas ir saulė nėra stabilūs energijos šaltiniai, todėl siūloma, kad elektrinės įrengtoji galia būtų laikoma faktinė visų generatorių galių suma prijungimo taške.
„Vėjas labiau pučia šaltuoju metų laiku, saulė šviečia, kuomet šilta. Dėl tokios atsinaujinančių išteklių elektrinių dinamikos ir veikimo principo pakeitimo palankiomis sąlygomis, pavyzdžiui, debesuotomis, mažiau saulėtomis arba vėjuotomis dienomis saulės, vėjo jėgainė neveiks maksimaliu režimu ir nepatieks į tinklą maksimalios leistinos galios, tarkim, 50 MW. Ji galimai veiks tik 30 proc., 15 MW. Tuo tarpu įrengus didesnės galios parką, pavyzdžiui, 65 MW, tomis pačiomis dienomis ji pagamintų daugiau energijos, tarkime, vietoje 30 proc. gamintų 40 proc. ir savo galingumu pasiektų 20 MW. Bet vis tiek neviršytų leidime nustatytų 50 MW“, – pristatydamas pataisas kalbėjo R.Vaitkus.
Pasak jo, labai saulėtu arba vėjuotu oru 65 MW instaliuotos galios elektrinei priartėjus prie leistinos maksimalios 50 MW galios, šios ribos elektrinių parkas vis tiek negalėtų viršyti, nes jo prijungimo prie perdavimo tinklo vietoje būtų sumontuojamas įtampos keitiklis, neleidžiantis faktinei maksimaliai galiai viršyti leidime nurodytos elektros galios.
„Tokiu būdu gamintojas galėtų pagaminti daugiau elektros energijos nepakenkdamas tinklo stabilumui. Tam reikalinga skaičiuoti ne nominalią maksimalią parke suinstaliuotų pajėgumų galią, o faktinę sumą pajungimo taške ir riboti maksimalią elektros patekimo į tinklą galią, kas ir yra siūloma“, – teigė R.Vaitkus.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė apgailestavo, kad nėra aiškus pataisų poveikis atsinaujinančių išteklių verslui, o konservatorius Edmundas Pupinis teigė, kad pakeitimai ankstyvi, nes Lietuva dar neturi tinkamos elektros energijos rezervų infrastruktūros.
Toliau pakeitimus Seimas svarstys gegužės 19-ąją.
