Šiuo metu laivas yra nuomojamas iš „Höegh LNG“ bendrovės pagal dešimties metų nuomos sutartį, kuri baigs galioti 2024 m. Nuomos sutartyje yra numatyta galimybė išpirkti SGD laivą arba pratęsti nuomos sutartį.
Lietuva siekia išpirkti laivą anksčiau, nes tai, kaip teigia valdžia, apsimoka ekonomiškai.
Sako, kad išpirkti naudingiau nei nuomoti
Įstatymo projektą Seimo nariams pristatęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, atsakinėdamas į Seimo narių klausimus, akcentavo, kad „Independence“ išpirkimas atneš ekonominę naudą, tačiau jo kalba įtikino ne visus parlamentarus.
Manoma, kad laivo išpirkimas padėtų atpiginti jo išlaikymo kaštus – tai rašoma ir įstatymo pataisos Aiškinamajame rašte. Bet net ir nuomojamas laivas neša tiesioginę naudą, teigiama nepriklausomų tarptautinių ekspertų „Pöyry Management Consulting“ analizėje. Joje taip pat teigiama, kad didžiausią ekonominę naudą Lietuvos vartotojams sukurtų sprendimas įsigyti SGD laivą nuo 2024 m.
Per metus SGD terminalo eksploatavimas ir nuoma kainuoja apie 66 mln. eurų, prie kurių dar prisideda SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudos, siekiančios 20–30 mln. eurų per metus.
Laivui įsigyti ketinama skolintis bankuose, o iš valstybės prašoma garantijų – būtent dėl to Seimas antradienį ir svarstė įstatymo projektą. Skaičiuojama, kad laivui išpirkti reikės gauti valstybės garantijų iki 308 mln. eurų siekiančiai sumai.
O kas bus, jei vartojimas sumažės?
Beje, dokumente yra pateikiami du atvejai, kurie priverstų nutraukti SGD terminalo veiklą. Vienas jų – apie 20 proc. gamtinių dujų suvartojimo mažėjimas Lietuvoje, palyginti su dabartiniu lygmeniu, siekiančiu 22–25 TWh per metus.
Toks atvejis būtų, jei Jonavoje veikianti gamykla „Achema“ nutrauktų veiklą. Šios gamyklos vadovai pastaruoju metu itin piktinasi jai tenkančiais dideliais terminalo išlaikymo kaštais ir kalba apie prastėjančią gamyklos finansinę padėtį.
Seimo nariai klausė Ž.Vaičiūno, koks bus terminalo poreikis, kai dujų vartojimas Lietuvoje sumažės, o Kaliningrado SGD pradės veikti pilnu pajėgumu.
Liberalas Simonas Gentvilas išpirkimą siūlė nukelti į 2020-2021 m., nes dabar esą per anksti ir „daug nežinomųjų“. Jis turėjo omenyje ir Kaliningrado SGD, ir „Achemą“, kuri yra didžiausia dujų vartotoja.
Ž.Vaičiūnas teigė, kad šiuo metu yra palankios skolinimosi sąlygos ir esą taip bus sutaupyta 24 mln. eurų. Jei laivas nebūtų išperkamas, iki 2024 m. reikėtų toliau mokėti nuomą.
Klausė, ar atsipirks
Bronislovas Matelis klausė, ar atsipirks terminalas. Energetikos ministras Ž.Vaičiūnas teigė tikintis, kad dujų užpildymo stotelės bei laivų užpildymas SGD gali terminalą padaryti dar paklausesniu. Be to, ateityje terminalo dujomis galbūt bus ir elektra gaminama.
„Perspektyvoje matome poreikį elektros generacijai“, – sakė ministras.
Terminalas techniškai gali veikti mažiausiai iki 2044 m., bet vėliau gali būti jo pratęsta veikla dar dešimtmečiui.
Virgilijus Poderys irgi užsiminė apie Kaliningrado SGD – kaip tik į šią sritį plukdomas panašus laivas, kuris taip pat atliks išdujinimo funkciją. Ž.Vaičiūnas teigė, kad „Independence“ pirmiausia buvo vertinamas kaip saugumo garantas Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Kaliningrado SGD dujų vartojimui įtakos neturi, sakė ministras.
Jau skelbta, kad SGD terminalo Kaliningrado srityje statyba baigta, apie tai pranešė Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas. Plaukiojančio SGD terminalo Kaliningrado srityje projekto tikslas – ne vien tik užtikrinti Rusijos anklavo prie Baltijos jūros energetinį saugumą, bet ir tiekti per jį nedidelius SGD krovinius pirkėjams Baltijos jūros regione.
Šioje rinkoje siekia konkuruoti ir Klaipėdoje stovintis „Independence“.
Pasiūlė „laivą apgręžti ir paleisti atgal“
„Tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius sakė, kad dujos kasmet brangsta, ir siūlė po sutarties „apsukti laivą ir paleisti ten, iš kur jis sugrįžo“. Tačiau energetikos ministras tvirtino, kad dujos Lietuvai vis tiek yra pigesnės nei Latvijoje ir Estijoje.
Juozas Olekas mano, kad išpirkimo skaičiai atrodo „viliojančiai“, tačiau klausė, kaip tai atsilieps buitiniams dujų vartotojams. Ž.Vaičiūnas teigė, kad dujų kainos auga ir pasaulinėje rinkoje, o infrastruktūros mokesčius mokėtume bet kokiu atveju – jei ir nuomotumės iki sutarties pabaigos.
Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisai ir prie klausimo sugrįš gruodžio 16 dieną.
Šiuo metu Klaipėdos SGD terminalo veiklos sąnaudos siekia apie 66 mln. eurų per metus. Šiuos pinigus sumoka Lietuvos gamtinių dujų vartotojai – verslui ir pramonei tenka 25 proc. šių sąnaudų dalis, 20 proc. sumoka šilumos vartotojai, buitiniai ir kt. smulkieji vartotojai – 25 proc., energijos gamintojai, kurių veikla būtina energijos saugumui užtikrinti – 30 proc.
