Tai reiškia, kad įmonėms, bus leidžiama naudoti taršesnį kurą, pavyzdžiui, mazutą šilumai gaminti ir laikinai viršyti taršos normas.
Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas: už balsavo 86 Seimo nariai, prieš buvo penki, susilaikė 27.
„Valstietė“ Ligita Girskienė piktinosi, kad esant ekstremaliai situacijai leidžiama laikinai nesilaikyti aplinkosaugos reikalavimų. Pasak jos, tai „nėra geras ir tinkamas sprendimas“.
„Deginant mazutą, kaip teigia mokslininkai, išsiskiria į gyvenamąją aplinką kancerogeninės medžiagos ir tai labai padidina vėžinių susirgimų riziką“, – aiškino ji.
Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis priekaištavo pataisas inicijavusiam aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, kad jo buvęs bendrapartietis, Vilniaus meras Remigijus Šimašius nepasirūpino, jog sostinėje laiku būtų pastatyta atliekų deginimo gamykla ir dabar nereikėtų deginti mazuto.
Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika piktinosi, kad įmonėms leista deginti taršų mazutą, o gyventojams šildytis anglimis, durpėmis negalima.
„Vilniaus savivaldybėje yra uždrausta fiziniams asmenims jau kelios žiemos kūrenti kietu kuru: anglimi, durpėmis ir taip toliau, tai kaip jaustis tiems žmonėms, kurie savo katiluose negali deginti kietojo kuro, tai iš tiesų turbūt kažkoks nesusipratimas,“ – kalbėjo K.Mažeika.
S.Gentvilo teigimu, pataisos skirtos ne vien Vilniaus, bet visos Lietuvos įmonėms.
„Kitą projektą galiu pabaksnoti, kaip mes norėjome padėti ukrainiečiams. „Orlen Lietuva“ paprastai per vieną savo geležinkelių terminalą gabena tik benziną, bet reikėjo greitai nugabenti į Ukrainą dyzelinį kurą, o taršos leidimus (…) pakeisti užtrunka mėnesius. (...) Tai čia yra vienas iš pavyzdžių, kad ekstremalioms situacijoms valstybė neturi įrankių, kaip greitai pakeisti ar padaryti išimtis“, – Seime kalbėjo ministras.
S.Gentvilo duomenimis, dabar apie 2 tūkst. įmonių turi taršos leidimus, apie 200 – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus.
