Už Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pataisas balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo ir susilaikė po vieną. Galutinis balsavimas – kitą savaitę.
Energetikos viceministras Albinas Zananavičius yra teigęs, kad Seimo pritarimas spartesniam sinchronizavimui tai būtų dar vienas ženklas dėl to dvejojančioms Latvijai ir Estijai. Pasak jo, abi kaimynės šiuo metu nerodo ypatingo ryžto anksčiau atsijungti nuo posovietinės BRELL sistemos ir prisijungti prie Europos.
Energetikos ministras Dainius Kreivys per pataisų pateikimą Seimui sakė, kad jie sudarytų teisines prielaidas pasirengti ankstesniam šalies elektros sistemos atsijungimui nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos.
Energetikos ministerijos parengtomis pataisomis siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos elektros sistema sinchronizavimui būtų parengta ne 2025 metų pabaigoje, kaip buvo numatyta iki šiol, o 2024 metų pirmoje pusėje – tam įstatyme numatytas įpareigojimas įgyvendinti sistemos saugumą didinančius projektus.
Gegužę Taline susitikę Baltijos šalių premjerai teigė sutariantys, kad tinklų sinchronizavimas turi vykti kuo greičiau, tačiau tikslaus termino neįvardijo.
Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos (EK) susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos.
