Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas: už balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo du, o susilaikė 15. Toliau jos bus svarstomos jau rudenį.
Pristatydama Seimui pataisas socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad grąžinti buvusią turto vertinimo praktiką siūlė ir savivalda.
„Visa eilė savivaldybių ne kartą kreipėsi į ministeriją dėl būtinumo keisti esamą teisinį reguliavimą, kaip socialiai neteisingą, neužtikrinantį teikiamos paramos taiklumo“, – teigė ji.
Pasak jos, 2023 metų pirmą ketvirtį, palyginti tuo pačiu metu pernai, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų gavėjų skaičius išaugo 1,9 karto iki 288 tūkst. asmenų.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog kompensacijų gavėjų turto vertinimą reikia grąžinti, nes jo nori ir savivaldybės.
„Jau savivaldybių tokie įvertinimai situacijos arba pasiūlymai – jie tiktai yra gana intensyvūs, kad šitą normatyvą reikėtų grąžinti šiek tiek anksčiau nei yra numatyta“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I.Šimonytė.
Pakeitimais nuo rugsėjo 1-osios siūloma skiriant piniginę socialinę paramą vėl vertinti bendrai gyvenančių arba vienišo asmens turtą.
„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė siūlė peržiūrėti turto normatyvus, nes neretai mažas pajamas gaunantys žmonės turi būstus, kurie yra paveldėti, todėl viršija normatyvus. „Valstiečių“ frakcijai priklausantis Antanas Vinkus taip pat įspėjo, kad dėl to atsiras žmonių, kurie negaus valstybės paramos, nors ir turės mažas pajamas.
M.Navickienė teigė, kad šis klausimas svarstytinas: „Dėl normatyvų, turbūt, galime diskutuoti, čia irgi yra visokių nuomonių, ar reikėtų. Manau, kad ta diskusija yra teisinga, bet ją reikia vertinti kontekste kitų priemonių, kurias mes galėsime priimti (...) su 2024 metų biudžetu“.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas taigė, kad turto nevertinimas didina galimybę padėti žmonėms, o dabartinis siūlymas pablogintų žmonių padėtį prieš žiemos sezoną.
Kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos pirmą kartą arba praėjus dvejiems metams po jos gavimo, tuo atveju, jeigu asmens ar šeimos turto vertė viršija normatyvą, tris mėnesius į tai nebus atsižvelgiama ir parama bus skiriama.
Be to, savivaldybės, įvertinusios individualią situaciją, piniginę socialinę paramą galėtų skirti išimties tvarka.
Pataisos teikiamos, nes stabilizuojasi energijos išteklių kainos, be to, Europos Sąjungos Taryba rekomenduoja Lietuvai iki 2023 metų pabaigos panaikinti galiojančias su energija susijusios paramos lengvatas.
I.Šimonytė sako, kad tai tik Lietuvai specifinės rekomendacijos.
„Europos Komisija, teikdama išvadas dėl Lietuvos biudžeto, dėl reformų, apskritai, šaliai specifines rekomendacijas, pasiūlė siaurinti kompensacijas, kurios buvo nustatytos per pastarąją energetinę krizę tikrai dosnios ir horizontalios“, – kalbėjo premjerė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymi, kad nevertinant turto dėl paramos kreipiasi ir tie asmenys, kuriems priklauso nuo kelių iki keliasdešimties turto objektų ir kurie, neįveiklindami turimo turto, neišnaudoja visų pajamų gavimo galimybių.
Valstybės kompensacijos už šildymą nevertinant į jas pretenduojančių žmonių turto skiriamos nuo 2020-ųjų birželio, kai prasidėjo koronaviruso pandemija ir buvo paskelbta ekstremali situacija. Vėliau Seimas įstatymu leido turto nevertinti iki 2024 metų balandžio pabaigos.