Trūkstant kvorumo antradienį neįvyko planuotas galutinis balsavimas dėl Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pataisų, nustatančių teisines sąlygas greičiau įgyvendinti projektą.
Įstatymų parlamente nepavyko priimti, nes protestuodama prieš laiko susitikti nerandančią vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę, opozicija antradienį nesiregistravo balsavimams. Įstatymams priimti riekia, kad balsavime dalyvautų bent 71 Seimo narys.
Energetikos ministras Dainius Kreivys teikdamas pataisas Seimui anksčiau sakė, kad pakeitimai sudarytų teisines prielaidas pasirengti ankstesniam šalies elektros sistemos atsijungimui nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos.
Pataisomis siūloma įtvirtinti, kad Lietuva sinchronizavimui būtų pasirengusi ne 2025 metais, kaip buvo numatyta iki šiol, o 2024-aisiais – tam įstatyme numatytas įpareigojimas įgyvendinti sistemos saugumą didinančius projektus.
Energetikos viceministras Albinas Zananavičiaus yra teigęs, kad Seimo pritarimas spartesniam sinchronizavimui būtų dar vienas ženklas dėl to dvejojančioms Latvijai ir Estijai. Pasak jo, kaimynės šiuo metu nerodo ypatingo ryžto anksčiau atsijungti nuo posovietinės BRELL sistemos ir prisijungti prie Europos.
Gegužę Taline susitikę Baltijos šalių premjerai teigė sutariantys, kad tinklų sinchronizavimas turi vykti kuo greičiau, tačiau tikslaus termino neįvardijo.
Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos (EK) susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos, tačiau Lietuva siekia šį procesą užbaigti 2024 metų pirmoje pusėje.
