Primename, kad kai kurie komisijos nariai, dar prieš patekdami į Seimą, aktyviai protestavo prieš atliekų deginimo gamyklą Vilniuje. Viena tokių – „valstiečiams“ priklausanti Virginija Vingrienė. Komisijai vadovauja pagal „valstiečių“ sąrašą į Seimą patekęs Virgilijus Poderys.
„Pastačius Kauno kogeneracinę jėgainę pajėgumai šilumos rinkoje Kauno mieste bus pertekliniai, todėl galimas neracionalus finansinių resursų investavimas“, – teigiama Energetikos komisijos pranešime.
Seimo nariai susirūpinę, kad atliekų kiekiai yra sunkiai prognozuojami. Nors gamyklų projektą vykdančios „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas ne kartą teigė, kad kogeneracinėms elektrinėms atliekų pakaks tiek Vilniui, tiek Kaunui. Antrajame šalies mieste dar ketinama deginti ir pramonines atliekas ir taip gaminti energiją.
Seimo Energetikos komisija „išreiškė susirūpinimą, kad atliekant Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektų vertinimą nebuvo taikytas kaštų ir naudos analizės metodas“.
Todėl komisija siūlo Vyriausybei svarstyti galimybę statyti vieną atliekų deginimo jėgainę Lietuvoje, pasirenkant Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą.
Energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ įsitikinusi, jog Lietuvai reikalingos ir Vilniaus, ir Kauno kogeneracinės jėgainės.
„Lietuvos energija“: abu projektai reikalingi skubiai
„Abu jėgainių projektai turi būti įgyvendinti skubiai, siekiant išvengti situacijos, kuomet gyventojams ir pramonei susimokant didelius pinigus už atliekų rūšiavimą, galiausiai degios atliekos būtų palaidojamos sąvartynuose, ne tik teršiant aplinką, bet ir prieštaraujant atliekų sutvarkymo hierarchijai“, – sako „Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis.
„Lietuvos energija“ skaičiuoja, jog per metus Lietuvoje susidarys apie 1,3-1,5 mln. tonų komunalinių atliekų. Jei pavyktų pasiekti, kad 2020 m. pusė šių atliekų būtų perdirbama, deginimui vis tiek liktų apie 650 000 t atliekų. Šiuo metu Lietuva perdirba kiek daugiau nei 30 proc. komunalinių atliekų.
Kauno jėgainės pajėgumai per metus leistų sudeginti apie 200 000 t, Vilniaus – 160 000 t, „Klaipėdos Fortum” apie 200 000 t po rūšiavimo likusių, netinkamų perdirbti, degių atliekų.
Anot N.Rasburskio, net ir pastatyti pajėgumai dar nebūtų pajėgūs sudeginti apie 100-200 tūkst. degių atliekų, kurios būtų palaidotos sąvartynuose arba išvežtos deginimui į kitas šalis.
„Vien tik komunalinių atliekų šalyje dar liktų apie 100 000 t, kurios patektų į sąvartynus arba turėtų būti brangiai vežamos sudeginti į kitas šalis“, – teigia N.Rasburskis. Jis pažymi, kad šalyje jau dabar sukaupta daugiau kaip 200 tūkst. degių komunalinių atliekų po jų rūšiavimo ir 110 tūkst. tonų vandenvalos įrenginiuose susidarančio dumblo.
ES yra iškėlusi Žiedinės ekonomikos tikslus 2030 metais į sąvartynus palaidoti ne daugiau kaip 5 proc. komunalinių atliekų. Klaipėdos ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse gali būti deginamos ne tik komunalinės, bet ir pramoninės atliekos bei nuotekų valymo įrenginiuose susidarantis dumblas.
