Pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį pritarė tokiam siūlymui. Papildomas Ekonomikos komitetas, pateikęs šį siūlymą, teigia norintis taupyti vartotojų lėšas. Tuo metu vystytojų atstovai kalba, jog parko statybos tokiu atveju tik pabrangtų, be to, teigiama, jog pakeitimai naudingi vienai valstybinei įmonei.
„Vystytojai konkurse tarpusavyje konkuruotų ne vien dėl siūlomos kainos, bet ir dėl elektros energijos kiekio, kuriam turėtų būti taikomas skatinimas. Mažiausios skatinimo apimties schema potencialiai leistų sumažinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų poreikį apytiksliai 9–30 mln. eurų per metus“, – teigiama Ekonomikos komiteto išvadoje.
Pasak jos, per visą 15 metų skatinimo laiką šis sutaupymas galėtų siekti 140-450 mln. eurų.
Skaičiavimai pateikti darant prielaidą, kad konkurso dalyvis atsisakys skatinimo 30-50 proc. elektros gamybos (parko prognozuojama gamyba – 3 TWh), sandorio kaina bus apytiksliai 70 eurų už MWh, o elektros rinkos kaina – apie 50–60 eurų už MWh.
Ekonomikos komitetas pabrėžia, kad skatinimo modelis turėtų užtikrinti, jog valstybė gamintojus remtų tik tiek, kiek būtina – mažiausia apimtimi, tokiu būdu taupant vartotojų lėšas.
„Šiuo metu įstatymo projektu siūlomas skatinimo mechanizmas nesudaro galimybių pasiekti šių tikslų, todėl jį būtina tobulinti“, – pakeitimus argumentuoja komitetas.
A.Romanovskis: esame nustebę
Pradiniame įstatymo variante numatytas vadinamasis sandorio dėl kainų skirtumo (angl. contract for difference, CfD) modelis – jis reiškia, kad jeigu rinkos kaina mažesnė už vystytojo laimėtą sandorio kainą, jam iš VIAP biudžeto sumokamas skirtumas, o jeigu rinkos kaina didesnė, tuomet jis sumoka kainų skirtumą į VIAP biudžetą.
Ekonomikos komiteto posėdyje spalį kai kurie verslo atstovai teigė esantys nustebę dėl, jų teigimu, iš pagrindų keičiamų aukciono sąlygų.
Lobistas Andrius Romanovskis, atstovaujantis potencialaus investuotojo „Orsted“ pozicijai, sakė, jog nauja iniciatyva nenaudinga ir patiems vartotojams – kai nėra kainų stabilizavimo mechanizmo, išbrangsta projektas ir kartu elektros kaina. Pasak jo, mažės ir konkurencija.
„Vadinamasis CfD modelis, kur valstybė stabilizuoja kainą, jis garantuoja, kad, pirmiausia (...) valstybė gali užsidirbti pinigų, nes labai tikėtina, kad rinkos kaina bus didesnė negu konkurso laimėtojo kaina, tai reiškia, kad į VIAP bus gauta papildomai lėšų, antras dalykas, vartotojai gaus mažesnę elektros kainą“, – komitete sakė A. Romanovskis.
„Čia nereikėtų apsigauti, tai (komiteto siūlymas – BNS) yra visiškai skirtingas pasiūlymas“, – kalbėjo jis.
Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė sako, jog Ekonomikos komiteto siūlomi pakeitimai padidintų konkurenciją – varžytis dalyviai galėtų ne tik dėl kainos, bet ir dėl skatinamos gamybos apimties.
„Įstatymas palieka visiškai tą pačią galimybę, ką mes turime ir dabar, – bet kuriam vystytojui paprašyti pilnai 700 MW skatinimo apimties, tačiau jeigu vystytojas turi ar mato kitų finansavimo galimybių, jis gali paprašyti ir mažesnės tos remtinos apimties“, – Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje trečiadienį kalbėjo viceministrė.
„Tokiu būdu iš galutinių vartotojų, iš tarifo, per VIAP būtų sumokama mažesnė suma ir projektas galėtų būti pigesnis gyventojams“, – teigė ji.
Ekonomikos komitete anksčiau ji pateikė konkrečius palyginimus su įstatyme numatyta CfD rėmimo schema. Kaip vieną iš galimybių D. Garbaliauskaitė įvardijo situaciją su dviem „nuliniais“ pasiūlymais: vienas iš dalyvių neprašo skatinimo pagal CfD schemą, o siekia tik reguliuotojo nustatytos atskaitinės (rinkos) kainos, pavyzdžiui, 55 eurų už MWh, kitas gi neprašo paramos nė vienai kilovatvalandei, nors ir norėtų 60 eurų už MWh CfD.
Energetikos ministerija sako, kad laimėtoju laikytų būtent antrąjį dalyvį, nes jis „iš esmės neprašė jokio skatinimo iš valstybės“. Tiesa, ji pasiūlė į pataisas aiškiai įrašyti, jog esant dviem nulinės paramos siūlymams, laimėtų būtent tas dalyvis, kuris įrašo į siūlymą „0 kWh“.
Prezidentūra: jau turėjome patirčių su išskirtinėmis sąlygomis
Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius teigia, kad klausimą reikia išdiskutuoti išsamiau, nepaliekant abejonių potencialiems investuotojams, jog nėra sudaroma išskirtinių sąlygų kuriai nors bendrovei.
„Norėčiau paprašyti neskubėti ir labiau įsigilinti, panagrinėti. Nes ką sako viceministrė, kad jeigu šitas pasiūlymas prisideda prie konkurencijos didinimo, tai ką sako potencialūs dalyviai, atrodytų priešingai, – jie susirūpinę tuo, kad galbūt yra kažkokia preferencija suteikiama tiems, kurie turi kitų galimybių valdyti rizikas“, – Aplinkos apsaugos komitete trečiadienį sakė J.Neverovičius.
Jis teigia neįžvelgiantis, kaip trukdo mažinti kainą anksčiau pasiūlytas modelis.
„Pavyzdžių, kad preferencinės sąlygos, sudarytos vienai įmonei, neigiamai veikia Lietuvos vartotojus, toli ieškoti nereikia: pasižiūrėkime Vilniaus miesto atvejį – 60 proc. didesnė kaina (šilumos kaina – BNS) yra pavyzdys, kurį reikėtų turėti galvoje kalbant apie išskirtines sąlygas vienai įmonei“, – kalbėjo J.Neverovičius.
Jis neįvardijo įmonės, bet tarp šildymą Vilniuje šį sezoną išbranginusių priežasčių jau buvo įvardyta vėluojanti Vilniaus kogeneracinės elektrinės biokuro dalies statyba. Jėgainės projektą vysto valstybės kontroliuojama „Ignitis grupė“, neslepianti ambicijų dalyvauti ir jūrinio vėjo parko projekte.
Pirmąjį parko statybos aukcioną numatoma surengti 2023-iaisiais, o laimėtoją, pasak ministerijos, planuojama atrinkti 2024 metų pradžioje.
Seimui pateiktos kelių įstatymų pataisos, leisiančios Baltijos jūroje įrengti 700 MW galios vėjo elektrinių parką. Jame būtų pagaminama iki 3 TWh elektros per metus, o tai patenkintų iki ketvirtadalio jos poreikio Lietuvoje. Parkas būtų statomas beveik 30 km nuo kranto nutolusioje jūros teritorijoje.
Skaičiuojama, kad daugiau negu 1 mlrd. eurų vertės projektas sukurtų per 1,3 tūkst. darbo vietų, o biudžetas gautų 8-9 mln. eurų su darbo mokesčiais susijusių pajamų.
Apie planus investuoti į vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje jau paskelbė „Ignitis grupė“ kartu su strategine partnere – Europos energetikos lyderių „Engie“ bei EDPR įkurta „Ocean Winds“.
Tokių planų turi ir koncernas „Achemos grupė“, ketinantis statyti ir jėgainių komponentų gamyklą Klaipėdoje, kur grupė valdo krovos įmonę „Klasco“. Būsimu aukcionu domisi ir Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“.
Neseniai pranešta, kad projektu domisi Vokietijos energetikos milžinės RWE atsinaujinančios energetikos kompanija „RWE Renewables“ bei Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ ir jo valdoma „Orlen Lietuva“.
