Prezidentė sako, kad Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos grąžinamos Seimui tobulinti, nes jomis be jokių pagrįstų aplinkosaugos kriterijų apribojamos galimybės Lietuvoje statyti naujas atliekų deginimo jėgaines, taip pat kvestionuojama jau statomų jėgainių ateitis.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika sako, kad veto buvo galima tikėtis. Jis mano, kad pataisos bus koreguojamos, tačiau naujų jėgainių statybos arti gyvenviečių ateityje bus draudžiamos.
„Galbūt vietoje 20 kilometrų atstumo bus pasirinkti aplinkosauginiai, poveikio žmonių sveikatai kriterijai, atsižvelgiant į statybų vietą, tiek į vėjo vyraujančias kryptis ir kitus aspektus“, – BNS sakė K.Mažeika.
Jis taip pat mano, kad dėl dabar statomų elektrinių Vyriausybė pati gali priimti sprendimus, kad būtų atsižvelgta tiek į gyventojų, tiek aplinkosaugos interesus.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas mano, kad pataisos buvo priimtos tenkinant ambicijas, todėl ir „žlugo“.
„Buvo vieša paslaptis, kad Seimo sprendimas buvo grįstas ne faktais, sveiku protu ir teisės aktais, bet asmeninėmis vieno žmogaus ar žmonių grupės ambicijomis“, – BNS teigė M.Majauskas. Jis buvo vienas iniciatorių kreiptis į šalies vadovę ir prašyti vetuoti pataisas.
„Prezidentės sprendimas visapusiškai reikšmingas – šis veto ne tik apgynė Lietuvos teisę, bet apsaugojo valstybę nuo šimtų milijonų eurų nuostolių bei sudarė galimybes, įgyvendinus valstybinius projektus, sumažinti šildymo kainas miestiečiams“, – pridūrė jis.
Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas pareiškė, kad šalies vadovė parodė, jog negali būti leidžiami įstatymai, galiojantys atgaline data ir sustabdantys 400 mln. eurų vertės projektus.
Pasak jo, prezidentės sprendimas parodė, kad šis Seimas, skirtingai negu teigia „valstietė“ Agnė Širinskienė, nedirba „totaliai profesionaliai“.
Tie žmonės, kurie sako, kad šis Seimas dirba profesionaliausiai per visus laikus, turėtų praryti šią karčią prezidentės piliulę.
„Tie žmonės, kurie sako, kad šis Seimas dirba profesionaliausiai per visus laikus, turėtų praryti šią karčią prezidentės piliulę ir pripažinti, kad negali išleidinėti įstatymų, kurie kenkia ir valstybės įvaizdžiui, ir mokesčių mokėtojams“, – BNS teigė S.Gentvilas.
Pasak jo, jeigu valdantieji norėjo sustabdyti jėgainių statybas, jie turėjo tai daryti anksčiau: „Jie pradelsė dvejus metus“.
Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė apgailestavo, kad vetuodamas pataisas, šalies vadovė neatsižvelgė į gyventojų, gyvenančių šalia statomų jėgainių, prašymus: „Prezidentė galėjo atsižvelgti į žmonių poziciją. Kaune surinkta 10 tūkst. žmonių parašų, Vilniuje – 12 tūkst.“
„Palaikydami didelius atliekų deginimo pajėgumus, neskatiname nei jų tvarkymo, perdirbimo, nei žmonių ekologinio sąmoningumo rūšiuoti“, – pridūrė ji.
Pasak vieno pataisų autoriaus, konservatoriaus Algio Strelčiūno, prezidentė pataisas vetavo, nes per ilgai užtruko jų svarstymas.
„Jis buvo registruotas 2016 metais. (...) Net Vyriausybė davė išvadą (Ministrų kabinetas nepritarė pataisoms – BNS) po 9 mėnesių. (...) Tai įsivaizduoju, kad prezidentė, pamačiusi, kad tas laikas ėjo ėjo ir jau norima įvertinti ir esamas gamyklas, todėl ir priėmė tokį sprendimą“, – BNS sakė parlamentaras.
A.Strelčiūno teigimu, pataisos buvo parengtos siekiant ne sustabdyti elektrinių statybas, o įvertinti jų pajėgumus.
Vilniuje visgi statoma atliekų deginimo gamykla yra triskart galingesnė už planuojamą Kaune.
„Nebūtinai uždaryti, ten nebuvo taip parašyta. Vilniuje visgi statoma atliekų deginimo gamykla yra triskart galingesnė už planuojamą Kaune. Ir dėl Vilniaus yra problema, kad ji statoma 3 kilometrų nuo gyvenamųjų rajonų ir ten vyraujantys vėjai. Tą situaciją reikia įvertinti“, – BNS komentavo jis.
Dabar statomos dvi šimtamilijoninės vertės Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės. Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato energetikos grupė „Lietuvos energija“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.
Planuojama, kad 345 mln. eurų vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o 150 mln. eurų vertės Kauno jėgainė – 2020 metais.
