Pasak komisijos pirmininko Justino Urbanavičiaus, norima susipažinti su elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projekto eiga bei iššūkiais.
„(Tikslas – BNS) susipažinti su esama situacija, vietoje pasižiūrėti, kaip sekasi, kokie iššūkiai, gal reikia, kad pateiktume kokius nors įstatymo projektus. (...) Mes diskutuojame kabinetuose, galbūt nematome tam tikrų objektų gyvai, tai tas mūsų tikslas ir būtų susipažinti“, – BNS sakė J.Urbanavičius.
„Kažko konkretaus, kad mes tiesiog nešamės tam tikrą įstatymo projektą, tikrai nėra. Mes norime išsigryninti, susitikti su specialistais“, – pridūrė jis.
„Energy cells“ šiemet vasarį baigė pirminį bendros 200 megavatų (MW) galios elektros kaupiklių sistemos testavimą Vilniaus, Šiaulių, Alytaus ir Utenos pastočių baterijų parkuose, o izoliuoto sistemos darbo rezervo paslaugą planuojama pradėti teikti antrąjį šių metų ketvirtį.
Praėjusią savaitę Taline susitikę Baltijos šalių premjerai teigė sutariantys, kad tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa turi vykti kuo greičiau, tačiau tikslaus termino neįvardijo.
Lietuva sinchronizuotis su Vakarų Europa siekia jau 2024 metų pirmoje pusėje, tuo metu Latvija ir Estija dėl to dvejoja ir teigia laukiančios birželio pradžioje turinčių pasirodyti techninių galimybių studijų rezultatų.
Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos (EK) susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų.
