„Europoje toks rodiklis yra sekamas – tiriama, kokia visuomenės dalis yra energetiniame skurde ir ieškoma būdų, kaip jai padėti. Pas mus tokio taip aiškiai nėra išryškinta rodiklio sekimas ir neaišku, kas už tai atsakingas“, – BNS teigė Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas „valstietis“ Virgilijus Poderys.
Pasak V.Poderio, kol kas komisijai nepavyko išsiaiškinti, kokios institucijos Lietuvoje seka energetinio skurdo rodiklį ir kaip padedama tiems žmonėms, kurie patenka į jo ribas.
Komisijos posėdyje pranešimus skaitys Lietuvos energetikos instituto, Statistikos departamento, Socialinės apsaugos ir darbo bei Energetikos ministerijų, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovai.
Statistikos departamento duomenimis, 2017 metais Lietuvoje 7,9 proc. namų ūkių gyventojų dėl lėšų stokos negalėjo laiku sumokėti komunalinių mokesčių, o 28,9 proc. asmenų nurodė negalintys sau leisti pakankamai šildyti būsto, nes neturėtų pinigų susimokėti. Pavyzdžiui, 2012 metais analogiški rodikliais buvo prasčiausi ir siekė atitinkamai 12,6 proc. ir 34,1 proc., bet vėliau kasmet mažėjo.
Dabar tik Jungtinė Karalystė vienintelė Europos Sąjungoje turi energetinio skurdo apibrėžimą, o nuo 2001 metų turi kuro skurdo strategiją. Labiausiai paplitęs kurui skurdaus namų ūkio apibrėžimas – ūkis, kuris kurui ir namų šildymui išleidžia 10 proc. pajamų.
