Parlamentinis Aplinkos apsaugos komitetas šį trečiadienį svarstydamas Alternatyviųjų degalų įstatymo projektą atmetė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus ir buvusios parlamentarės Virginijos Vingrienės iniciatyvą Lietuvoje degalais nelaikyti biodegalų, pagamintų iš alyvpalmių aliejų ir jų šalutinių produktų.
Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis teigė, kad Seimo komitetuose svarstant šį klausimą buvo sutarta dėl kompromisinės formuluotės, kuri, pasak jo, yra ambicingesnė už Europos Komisijos reikalavimą.
„Biodegalais būtų nelaikomos tos žaliavos, kurios turi didelę netiesioginę žemės naudojimo keitimo riziką“, – teigė jis.
Tokia nuostata Europos Sąjungoje Įsigaliotų nuo 2030 metų, o Lietuvoje – nuo 2024 metų.
Seimas dar šių metų gegužę pradėjo svarstyti pataisas, siūlančias apriboti palmių aliejaus naudojimą biokuro gamyboje, keičiant jį rapsų ar saulėgrąžų aliejumi.
Tada kai kurie Seimo nariai įtarė, kad čia kertasi vietinių biokuro žaliavos gamintojų ir ją importuojančių verslininkų interesai, ir prognozavo, kad tokia pataisa Seimas perskirstys prekybos biodegalais rinką. Draudimą palmių aliejų naudoti degaluose remia tik du – „Viada“ ir „Baltic Petroleum“ – degalinių tinklai.
Didžiausią – 70 automatinių degalinių tinklą Lietuvoje turinti „Neste Lietuva“ sako, kad draudimas apribos pažangių biodegalų pasiūlą, prieštaraus konkurencijai, pabrangins transporto paslaugas bei prekes, ypač maisto produktus. Be to, tai prieštarautų laisvam prekių judėjimui.
„Neste Lietuva“ taip pat priekaištauja, kad atogrąžų augalinių aliejų panaudojimą siekiama apriboti tik biodegalų gamyboje, nors pagrindinė šių žaliavų panaudojimo sritis yra maisto pramonė bei kosmetika, higienos prekės.
