S.Gentvilas sako, kad pataisai pritartų, bet tokio sprendimo be diskusijos priimti negalima.
„Jeigu žiūrėti iš CO2 arba biodegalų prioritetų skalės, galėtume mąstyti apie pritarimą pasiūlymui, bet jis iš esmės perskirto rinką ir motyvaciją maišyti pirmos ir antros kartos biodegalus“, – komiteto posėdyje antradienį teigė ministras.
Pasak jo, toks siūlymas gali reikšmingai paveikti vietos gamintojus.
„Logikos pasiūlyme yra, bet šiandien mes Europoje susiduriame su antros kartos biodegalų importu, tai yra pažangieji biodegalai iš trečiųjų valstybių: Kinijos, Indonezijos, kartais ir iš Ukrainos. Ir yra didelės prielaidos, kad jie yra tie patys pirmosios kartos biodegalai, tik su dokumentais, kurie liudija, kad čia yra atliekos“, – tvirtino ministras.
S.Gentvilo teigimu, Europos biodegalų gamintojai yra kur kas labiau kontroliuojami, o importuojamų antros kartos biodegalų kainos yra beveik susilyginusios su pirmos kartos biodegalų kainomis – tai, ministro teigimu, yra „nelogiška tiek technologiniu, tiek ekonominiu požiūriu“.
Atsižvelgęs į ministro pastabas, pataisą teikęs laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis ją atsiėmė.
Jis teigė, kad pakeitimu būtų skatinamas pažangiųjų degalų naudojimas, ir siūlė CO2 dedamosios netaikyti iš dumblių, šiaudų, nerūšiuotų komunalinių atliekų, riešutų kevalų, gyvulių mėšlo ir nuotekų šlamo, alyvų palmių aliejaus gamyklų nuotekų, cukranendrių išspaudų, miškininkystės ir jos pramonės atliekų, įskaitant ir kai tokie priedai naudojami degalų ir biodegalų mišiniuose.
„Aplinkinės šalys tokius sprendimus jau yra priėmusios“, – teigė K.Adomaitis.
Šiuo metu Lietuvoje pažangieji biodegalai nėra gaminami.
CO2 dedamoji prie akcizų tarifų būtų taikoma nuo 2025 metų. Dėl to Seimas spręs antradienį plenariniame posėdyje balsuodamas dėl žaliųjų akcizų paketo.
CO2 mokesčius turi ir Lenkija (nuo 1990 metų), Latvija (2004 metų), Estija (nuo 2000 metų).
