Dėl vėjo jėgainių jūroje – žodžių uraganas Seime

Premjero patarėjas energetikai Tomas Garasimavičius trečiadienį apkaltino parlamentarą Artūrą Skardžių bandymu sudaryti sąlygas dviem kompanijom viešpatauti jūrinių jėgainių projektuose. A.Skardžius tai pavadino šmeižtu ir teigė neturintis jokio asmeninio intereso.
Vėjo jėgainės jūroje
Vėjo jėgainės jūroje / 123rf.com nuotr.

Seime dar nuo praėjusios kadencijos užsigulėję Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimai, leidžiantys dėl vėjo elektrinių plėtros jūroje Vyriausybei atlikti tyrimus ir organizuoti atvirus konkursus, vėl grąžinti į Vyriausybę.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį nutarė prašyti Vyriausybės pateikti savo išvadas ir atsakymus. Dėl to Vyriausybės atstovas apkaltino komiteto narius svarbaus klausimo vilkinimu.

Vėl grąžintas Vyriausybei

Dėl įstatymo pakeitimo būtinybės buvo užsiminusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, tačiau įstatymas nepakeistas Seime guli nuo 2016 m. balandžio.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį nutarė prašyti Vyriausybės išvados numatomiems pakeitimams, nors šį įstatymo projektą teikė pati Vyriausybė ir Energetikos ministerija.

Iki šiol, kol galioja sena Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakcija, matuotis jūrą ir joje atlikti tyrimus gali privačios bendrovės, tuomet jos gali reikalauti Vyriausybės skelbti konkursą, kuriame turėtų išimtines teises į ištirtą jūros plotą.

„Šis įstatymas yra skirtas suvaldyti, kad nebūtų nepagrįsto skatinimo. Kol šis įstatymas yra nepriimtas, galioja senasis įstatymas, kuris suteikia teisę privatiems asmenims savo atliktų parengiamųjų darbų, poveikio aplinkai vertinimo, pagrindu, patiems inicijuoti konkursus ir gauti išimtines teises į jūrą. Tokios yra dvi bendrovės. Yra STT išvada, kurioje aiškiai pasakyta, kad tai yra korupcija“, – teigė komiteto posėdyje dalyvavęs premjero patarėjas energetikai Tomas Garasimavičius.

Premjero patarėjas įpyko

Anot jo, Vyriausybės teikiamas projektas yra skaidresnis. T.Garasimavičius teigė, kad Seime šis klausimas vilkinamas jau nuo 2016 m. balandžio ir to kaltininku jis įvardijo Seimo narį Artūrą Skardžių.

„Šis projektas pateiktas 2016 m. balandžio mėn., gerbiamas nary Artūrai Skardžiau. Jei pažiūrėtumėte pateikimą, jūs atidėjot, panaikinot skubos tvarką, pakeitėt komitetą ir iškėlėt daugybę klausimų lygiai tokių pačių kaip dabar. Ir tikslas, mano manymu, yra vilkinti šitą akivaizdžiai skaidrų projektą ir sudaryti sąlygas išimtinai dviem kompanijoms“, – teigė T.Garasimavičius.

A.Skardžiaus biografijoje įrašyta, kad jis yra Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas.

Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, pažymėjo, kad esama tvarka negali būti taikoma jokiam vėjo jėgainių jūroje skatinimui, pasak jo, Europos Komisijos skatinimo tvarka to daryti neleistų.

15min anksčiau rašė, kad jūra itin suinteresuotos kompanijos – „Achemos“ koncerno valdoma „Renerga“, taip pat „4Energia“ grupės įmonė „Baltic Energy Group“ (BEG). Jos jau yra atlikusios PAV ir kitas procedūras ir atvirai deklaruoja interesus, kad esamas reglamentavimas nesikeistų.

Seimo nariams kyla klausimų

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Artūras Skardžius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Artūras Skardžius

Siūlymą prašyti Vyriausybės išvadų inicijavo A.Skardžius. Anot jo, įstatymo projektas buvo rengtas dar ankstesnės Vyriausybės, be to, reikalingi atsakymai į klausimus dėl vėjo elektrinių plėtros planų, skatinimo ir apimčių, paramos mechanizmų, VIAP lėšų poreikio ir kt. Anot A.Skardžiaus, vien vėjo jėgainių prijungimui jūroje, „Litgrid“ skaičiavimais, prireiktų 165 mln. eurų.

Jis T.Garasimavičiaus teiginius pavadino šmeižtu.

„Tai šmeižtas, asmeninio intereso neturiu“, – tikino A.Skardžius ir pavadino premjero patarėją lobistu, „galbūt atstovaujančiu valstybinio monopolininko reikalams“.

Jam pritarė Komiteto narys Eugenijus Gentvilas.

„Man atrodo jau antra Vyriausybė iš eilės mus mulkina, durnina. Mes neturėtume svarstyti jokių su energetika susijusių klausimų, išskyrus techninius, kol neatsiguls ant stalo Energijos strategijos variantas, – teigė E.Gentvilas.

Jis piktinosi, kad energetikos strategijos nėra nuo 2013 m.

„Puikiai žinote, kokių, mano manymu, jokios strategijos neatitinkančių dalykų energetikos sektoriuje atsitiko nuo 2013 iki 2017 m. ir dabar mums kišamas dar vienas dalykas su daugybe neatsakytų klausimų, neatitinkantis 2012 m. patvirtintos energetikos strategijos. Kas ką nori, tas tą daro energetikos sektoriuje, kol nėra strategijos, laisvos rankos vaikinams. Mano manymu, čia kartais daromos ir žulikystės ar neoptimalūs dalykai“, – komiteto posėdyje teigė E.Gentvilas.

Pasak komiteto narių, Vyriausybė gali ir šiuo metu organizuoti tyrimus Baltijos jūroje. Tačiau energetikos viceministro teigimu, to daryti dabartinė įstatymo redakcija Vyriausybei neleidžia, tyrimus gali atlikti privačios bendrovės.

Naują energetikos strategiją, pasak Energetikos komiteto pirmininko Virginijaus Sinkevičiaus, Energetikos ministerija pristatys birželio mėnesį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis