Penkių įstatymų pakeitimai skirti sumažinti potencialų elektros ir dujos kainų kilimą nuo kitų metų sausio.
Šiais pakeitimais būtų fiksuojamos elektros ir dujų kainos vartotojams, leidžiant susidariusias nepriemokas išdėstyti per ilgesnį laikotarpį. Taip pat pusmečiui atidedama antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo pabaiga, o šilumos gamintojams siūloma leisti didesnę dalį gamtinių dujų įsigyti ne per biržą, o tiesiogiai iš dujų tiekėjo.
Gamtinių dujų įstatymo, Elektros energetikos įstatymo, Energijos išteklių rinkos įstatymo bei Šilumos ūkio įstatymo pataisoms Seime buvo pritarta.
Už Gamtinių dujų įstatymo pakeitimus balsavo 75, prieš – 2, susilaikė 47 Seimo nariai.
O dėl Elektros energetikos įstatymo pakeitimų kilo papildomų diskusijų.
Grupė parlamentarų parengė pataisas dėl siūlymo atidėti elektros rinkos liberalizavimo antrąjį etapą. Ją pristatęs Seimo narys Valius Ąžuolas teigė, kad reikėtų apskritai atsisakyti praktikos versti žmones rinktis elektros tiekėją. Tokiu atveju vartotojai nepriklausomą elektros tiekėją galėtų pasirinkti tik tuomet, jeigu to nori. Parlamentarai taip pat baiminosi, kad, bankrutavus tiekėjui, vartotojai galėtų likti be elektros prieigos.
„Kaip bebūtų, valstybės reguliuojamas elektros tiekėjas yra reguliuojamas, todėl žmonės nepatirs energetinio skurdo“, – pasiūlymą argumentavo V.Ąžuolas.
Už tokio pasiūlymo svarstymą balsavo 54 Seimo nariai. Prieš šį pasiūlymą pasisakę Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius ir energetikos ministras Dainius Kreivys pabrėžė, kad elektros rinkos liberalizavimas yra ES direktyvinis reikalavimas.
Galiausiai pasiūlymui nebuvo pritarta: už jį balsavo 50 parlamentarų, prieš – 40. Dar 29 Seimo nariai susilaikė. Pasiūlymui nepritarta pritrūkus balsų.
Vėliau už liberalizaciją reglamentuojančius įstatymo pakeitimus balsavo 83 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė – 25.
Už Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimus balsavo 73, prieš – 3 parlamentarai. Susilaikė 33 Seimo nariai.
Už Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus balsavo 70 Seimo narių, prieš – 2, susilaikė 38.
Opozicijos kritika: skola bus didelė, pasiūlymai nebuvo tinkamai išdiskutuoti
Prieš balsavimą svarstant šį įstatymų pakeitimų paketą Darbo partijos narys Artūras Skardžius teigė, kad šių pasiūlymų negalima vadinti planu. „Priemonės nesumažins elektros kainų, vartotojams tiesiog bus atidėti mokėjimai. „Ignitis“ turės skolintis 160 mln. eurų, galbūt 200 mln. eurų, kad amortizuotų kainų augimą. Skolą reikės grąžinti su palūkanomis“, – teigė parlamentaras.
Jis kėlė klausimą, kodėl „Ignitis“ nemažina „savo apetito“ ir argumentavo, kad šie siūlymai nesumažins energetinio skurdo tarp gyventojų. Tiesa, A.Skardžius teigė šias įstatymo pataisas palaikysiantis, kadangi jos yra „pozityvios“, bet „nepakankamos“.
Tokia Darbo partijos nario pozicija nustebino „Laisvė ir teisingumas“ partijos narį Remigijų Žemaitaitį. Jis naująsias priemones vadino prastu planu.
R.Žemaitaitis citavo rugsėjo mėnesį išsakytus premjerės Ingridos Šimonytės teiginius, kad į energetikos rinką nebus kišamasi. „Dabar ta pati I.Šimonytė kiša taukiną ranką ir bando kažką toj taukinoj rankoj prasukti. Šitas dalykas suveiks priešingai – ateis į savivaldybę gyventojai prašyti paramos ir kompensacijos už šildymą“, – kalbėjo Seimo narys.
O konservatorius Andrius Kupčinskas ragino kolegas balsuoti „už“. Jis atkreipė dėmesį į naujomis pataisomis norimą įtvirtinti elektros tiekėjo pasirinkimą ir skatino neužkrauti vartotojams atsakomybės prieš artėjančias šventes.
„Žmonės supranta, kad, kaip ir kitose rinkose, jų apsisprendimai bus lemiami ir jie ieško tų sprendimų. Tai, kad reikia šiek tiek laiko, yra faktas, ypač dabar, kai kainų pikas pasiekė aukštumas. Tačiau ateities sandorių prognozėse matome, kad tie pikai greitai nusileis, kalbama ir apie sausio mėnesį“, – teigė A.Kupčinskas.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius teigė nesąs kategoriškai prieš įstatymo pakeitimus, tačiau pridūrė, kad sprendimas buvo tinkamai apsvarstytas. Jis baksnojo į per mažas išlaidas elektros tiekimo infrastruktūrai, kas, parlamentaro nuomone, galėjo apriboti saulės elektrinių diegimą tarp buitinių vartotojų.
„Šiandien ryte girdėjau, kad per visuomenės informavimo priemones buvo kalbama, kad elektros kaina nebeaugs taip, kaip buvo žadama“, – sakė Seimo narys ir pridūrė, kad balsavimo metu susilaikys.
Konservatorius Kazys Starkevičius spėjo, kad jei Vyriausybė būtų nieko nedariusi, vis viena būtų susilaukusi kritikos. Jis pastebėjo, kad pikinės dujų kainos šiandien nukritusios apie 30 proc., be to, tendencijos rodo, kad kaina gali kristi.
„Tikėsimės, kad amortizaciniai kaštai mažės ir valstybei tai mažiau kainuos“, – teigė jis.
Pakeitimais siekiama užtikrinti palankesnes energetikos kainas
Įstatymo pakeitimais siekiama dujų kainų augimą vartotojams išdėstyti per ilgesnį laikotarpį. Maksimalus siūlomas periodas – iki penkerių metų.
Šilumos gamintojams siūloma leisti didesnę dalį gamtinių dujų įsigyti ne per biržą, o tiesiogiai iš dujų tiekėjo. Šiuo metu per biržą jie privalo įsigyti ne mažiau kaip 50 proc. dujų metinio poreikio.
Preliminariai skaičiuojama, kad elektros kaina reguliuojamiems buitiniams vartotojams nuo sausio didės 21 proc., dujų kaina virykles turintiems žmonėms kils iki 20 proc., dujomis šildantiems namus – iki 30 proc.
Elektros kainų augimą sumažinti taip pat siekiama atidedant elektros antrojo rinkos liberalizavimo etapo terminą iki liepos 1 d. Pagal dabar galiojančią tvarką, vartotojai, sunaudojantys nuo 1000 iki 5000 kWh elektros energijos per metus, pasirinkti nepriklausomą tiekėją turi iki gruodžio vidurio.