Vyriausybė siūlo centralizuotam šildymui atgaline tvarka nuo sausio 1 dienos iki balandžio 30 dienos taikyti 0 proc. PVM tarifą. Kaip anksčiau 15min nurodė Finansų ministerija, jei įstatymas bus priimtas kovo mėnesį, sąskaitose už centralizuotai teikiamą šildymą už kovo mėnesį bus pažymėta PVM kompensuojama suma už sausio–kovo mėnesius. Šia suma reikės mažiau mokėti už kovo mėnesio sąskaitą tiems, kuriems netaikoma šildymo kompensacija.
Visgi Seimo teisininkai projektui turi pastabų. Jų parengtoje išvadoje teigiama, kad pataisos įsigaliotų 2020 m. kovo 1 dieną, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo bei Mokesčių administravimo įstatymams, pagal kuriuos „Seimas turi užtikrinti, kad mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...>, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.“
Teisininkai taip pat svarsto, ar numačius tokią lengvatą nereikėtų tikslinti ir biudžeto.
„Atsižvelgiant į tai, kad kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, jog „valstybės biudžetas dėl PVM, apskaičiuoto už šilumos energiją ir karštą vandenį, dengimo netektų apie 23,3 mln. eurų“, svarstytina, ar kartu su teikiamu projektu neturėtų būti teikiamas atitinkamas Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas“, – aiškina teisininkai.
Teisės departamentas kritiškai atsiliepia ir apie siūlymą pataisas taikyti atgaline data.
„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad „<...> su konstituciniu teisinės valstybės principu susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams“, – nurodoma išvadoje.
Centralizuoto šildymo išskyrimas – diskriminacinis?
Pasak Seimo teisininkų, siūlymas dėl PVM lengvatos šildymui yra diskutuotinas dėl kelių priežasčių. Visų pirma – dėl to, jog nulinis PVM būtų taikomas tik besišildantiems namus centralizuotu šildymu.
Jie nurodo, kad šildymui gali būti naudojama ir elektros energija, gamtinės dujos, malkos ir medienos produktai, tačiau projekto rengėjai siūlo iš valstybės biudžeto dengti tik lengvatinį 9 procentų PVM tarifą, apskaičiuotą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui, pašildyti.
Pasak teisininkų, įstatymu gali būti nustatytas nevienodas vienos ar kitos rūšies energijos apmokestinimas, tačiau tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai.
„Atsižvelgiant į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios priežastys, pateisinančios tokios energijos išskyrimą iš kitų, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o kartu nediskriminuotų kitų gyventojų, besišildančių patalpas ir ruošiančių karštą vandenį naudojant kitas energijos rūšis“, – kalba Teisės departamentas.
Išvadoje jie cituoja Tarybos direktyvą, kurioje nurodyta, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus šių kategorijų prekėms tik pasikonsultavusios su Europos Komisijos PVM komitetu.
„Svarstytina, ar Lietuvos Respublika, siekdama įvesti ar keisti PVM direktyvos 102 straipsnyje nurodyto tiekimo atžvilgiu lengvatinį tarifą (įvedant kompensacinį mechanizmą), neprivalo apie tai pranešti Europos Sąjungos Komisijai“, – teigiama išvadoje.
15min primena, kad dėl šių pataisų priėmimo valdantieji žadėjo rengti neeilinę Seimo sesiją, tačiau šių planų galiausiai atsisakė. Tikėtina, kad šis klausimas parlamentarų darbotvarkėje atsidurs jau eilinės Seimo sesijos metu, kuri prasidės kovo 10 dieną.
Šį siūlymą griežtai įvertino ir ekonomistai, pavadinę iniciatyvą populistine.