Apie tai, komentuodamas pastaruoju metu sparčiai mažėjančios žalios naftos gavybos priežastis, užsiminė Aplinkos ministerijos vadovas Simonas Gentvilas.
Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje žalios naftos buvo išgauta mažiausiai per du dešimtmečius – apie 32 tūkst. tonų, arba 8 tūkst. tonų mažiau nei ankstesniais metais.
Sėkmingiausi metai naftininkams buvo 2001-ieji, kai iš Lietuvos gelmių pavyko išgauti arti pusės milijono tonų juodojo aukso. Vėliau naftos gavyba nuolat mažėjo.
Tradiciniai angliavandeniliai (nafta) Lietuvoje išgaunami tik iš sausumoje esančių detaliai išžvalgytų telkinių. Geologijos tarnybos duomenimis, jų Lietuvoje yra keturiolika, dar keturiuose naftos gavyba sustabdyta.
Leidimai naudoti šiuos išteklius išduoti aštuonioms bendrovėms, iš kurių didžiausia – „LOTOS Geonafta“. Jai taip pat priklauso ir leidimus eksploatuoti naftos telkinius turinčios antrinės įmonės „Manifoldas“ bei „Genčių nafta“.
Iš leidimus turėjusių bendrovių naftos gavybą pernai vykdė tik penkios. Verslininkai nekomentuoja priežasčių, kodėl drastiškai mažėja naftos gavyba.
Aplinkos ministras S.Gentvilas teigia, kad jų yra bent kelios, tačiau pagrindinė – beveik visi veikiantys naftos telkiniai sausumoje baigiami eksploatuoti, o naujų neišžvalgoma.
Ministro teigimu, buvo skelbiamas išteklių gavybos konkursas dar neišžvalgytuose Tauragės ir Šilutės naftos plotuose. „Bet norinčių jame dalyvauti neatsirado. Vietiniams šis projektas pasirodė per sudėtingas, o užsienio investuotojams – per mažas“, – sakė S.Gentvilas.
Dar viena svarbi priežastis – pernai pasaulio rinkose gerokai smukusi naftos kaina. Dėl to per pandemiją įmonėms neapsimokėjo jos išgauti.
Beje, Lietuva nėra įteisinusi naftos gavybos jūroje, neleidžia jos išgauti ir iš telkinių po Kuršių mariomis. „Mes nesutinkame, kad tai vyktų šalia saugomos teritorijos“, – sako S.Gentvilas.
Ministras užsiminė, kad Lietuvoje gali būti einama link visiško naftos gavybos ribojimo. „Naftos gavyba skatinama tikrai nebus. Mus tenkina pastebimas natūralus šių išteklių gavybos mažėjimas ir ministerijoje yra svarstoma galimybė iš viso nutraukti jos gavybą sausumoje“, – neslėpė ministerijos vadovas.
Be to, S.Gentvilas pripažino, kad ministerijoje svarstoma galimybė pareikalauti iš Rusijos, kad ši susimokėtų už išgaunamą naftą iš Kaliningrado srityje, prie pat sienos su Lietuva, eksploatuojamo telkinio D6.
Jūroje esanti D6 platforma matoma iš Nidos paplūdimio ir, pasak S.Gentvilo, tikėtina, kad telkinys apima abiejų valstybių teritoriją.
Tokiu atveju pagal pasaulinę praktiką šio telkinio eksploatuotojai turėtų dalytis gaunama nauda. „Tiesa, prieš tai Lietuva turėtų išžvalgyti šį telkinį ir įrodyti, kad rusai siurbia ir mums priklausančią naftą. Tokia viso jūrinio ekonominio arealo žvalgyba mums kainuotų 3–5 mln. eurų ir dabar svarstoma, ar tai mums ekonomiškai naudinga. Be to, tokiais tyrimais suinteresuotas mūsų šalies mokslas“, – teigė Aplinkos ministerijos vadovas.
