SGD terminalo palaikymas – ant šilumininkų ir „Lietuvos energijos gamybos“ pečių

Siekiant užtikrinti būtinąją SGD terminalo veiklą, buvo nuspręsta, kad reguliuojami šilumos ir elektros gamintojai bei viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tiekėjai per metus iš terminalo nusipirks 540 mln. kubinių metrų dujų. Atmetus didžiausią dujų vartotoją „Achemą“, į Lietuvą importuojama apie 1,7 mlrd. dujų. Vadinasi, trečdalis šalyje suvartojamų dujų bus perkamos per terminalą. Šilumos gamintojai tikina, kad jie beveik visas dujas turės pirkti iš terminalo ir baiminasi – jeigu kainos bus didesnės nei „Gazprom“ siūlomos, gali brangti šiluma.
Laivas „Independence“
Laivas „Independence“ / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Stabiliam SGD terminalo dujinimo technologijos procesui minimaliu nepertraukiamu režimu palaikyti (SGD terminalo būtinasis kiekis), per terminalą per metus privalo būti tiekiama 540 mln. kubinių metrų dujų. 

Tokį dujų kiekį turės įsigyti reguliuojami šilumos ir elektros gamintojai bei VIAP paslaugų tiekėjai. „Litgas“ jau yra sudariusi būtinojo kiekio tiekimo grafiką. Sąraše – 40 įmonių.

Daugiausia dujų per terminalą nupirks „Lietuvos energijos gamyba“, valdanti Lietuvos elektrinę, – apie 176 mln. kubinių metrų dujų iš 540 mln. kubinių metrų per terminalą tiekiamų SGD. Beveik viską likusį kiekį įsigys šilumos gamintojai. Vien „Vilniaus energija“ kitąmet supirks apie 129 mln. kubinių metrų dujų iš SGD terminalo.

„Likę pirkėjai – tik šapelis“, – 15min.lt sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. Jis skaičiuoja, kad kitąmet per 80 proc. suvartojamų dujų šilumininkai turės pirkti per SGD terminalą, ir viliasi, kad SGD kaina bus mažesnė nei „Gazprom“. Antraip gali brangti šiluma.

Iš žemiau pateikiamo grafiko matyti, kad, be „Lietuvos energijos gamybos“, daugiausia SGD turės supirkti būtent šilumos gamintojai.

SGDT būtinojo kiekio tiekimo grafikas (kubiniais metrais, „Litgas“ inf.). Paspauskite ant nuotraukos, norėdami ją padidinti.

SGD pirkėjai
SGD pirkėjai

Mažėja dujų poreikis

Lietuva kartu su „Achema“ pernai importavo apie 2,7 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Iš jų apie 700 mln. kubinių metrų suvartojo šilumos gamintojai. Tačiau, miestams pereinant prie biokuro, gamtinių dujų poreikis šildymo sektoriuje mažėja.

2011 metais į Lietuvą importuota 3,4 mlrd. kubinių metrų dujų, 2012 - 3,3 mlrd., 2013 - 2,65 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.

V.Stasiūnas prognozuoja, kad, nors pernai reikėjo 700 mln. kubinių metrų dujų šildymui, kitąmet bereiks tik apie 450 mln. dujų. Tai reiškia, kad SGD sudarys reikšmingą dalį šilumos sektoriuje suvartojamų dujų. Apie 360 mln. kubinių metrų dujų šilumos gamintojai įsigys iš terminalo, taigi apie 80 proc. Tik penktadalį jų suvartojamų dujų sudarys rusiškos dujos.

Todėl per terminalą tiekiamų dujų kaina šilumos gamintojams yra labai svarbi.

„Jeigu ji būtų tikrai mažesnė... Bet kol kas niekas nežino, kokia kaina bus. Jeigu ji bus didesnė nei iš „Lietuvos dujų“, tada jau šilumos kaina kils. Šiai dienai nėra aiškumo, kokia yra kaina“, – sakė V.Stasiūnas.

Pirminiame SGD terminalo projekte buvo numatyta 25 proc. taisyklė – visi gamtinių dujų vartotojai turėjo būti įpareigoti ketvirtadalį dujų pirkti per terminalą. Tačiau taisyklė buvo atšaukta – nuspręsta, kad 540 mln. kubinių metrų dujų privalės nusipirkti tik reguliuojami energijos gamintojai ir VIAP teikėjai. Taip iš sąrašo iškrito didžiausia gamtinių dujų vartotoja – Jonavos trąšų gamykla „Achema“, kuri pernai importavo per milijardą kubinių metrų dujų.

Jeigu ji būtų tikrai mažesnė... Bet kol kas niekas nežino, kokia kaina bus. Jeigu ji bus didesnė nei iš „Lietuvos dujų“, tada jau šilumos kaina kils, – sakė V.Stasiūnas.

Pernai iš Rusijos į Lietuvą gamtines dujas, kaip ir anksčiau, importavo 5 įmonės: „Lietuvos dujos“, „Dujotekana“, „Haupas“, „Achema“ ir „Kauno termofikacijos elektrinė“. 4 dujų įmonės yra sudariusios sutartis su  „Gazprom“, o  „Dujotekana“ dujas perka per „Gazprom“ tarpininką – „LT Gas Stream“.

Pernai į Lietuvą importuota 2,65 mlrd. kubinių metrų dujų. Didžiausi importuotojai buvo „Lietuvos dujos“ (milijardas kubinių metrų dujų) ir „Achema“ (1,08 mlrd.).

Spėlionės dėl kainos

Artėjant „Independence“ atplaukimui į Klaipėdos uostą, „Gazprom“ sumažino gamtinių dujų kainas Lietuvai 20 proc.

Spalio 27 dieną, kai „Independence“ prisišvartavo naujoje krantinėje, „New York Times“ žurnalistas Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės paklausė, ar ji nebijanti, kad „Gazprom“, siekdamas išlaikyti rinkos dalį regione, kainas labai smarkiai sumažins.

„Mes nebijome, kad „Gazprom” sumažins kainas, jeigu kas nors jas sumažins, mes būsime labai laimingi. Toks yra tikslas“, – šyptelėjo prezidentė.

Kol kas neaišku, kokios bus dujų kainos jų vartotojams, Lietuvoje pradėjus veikti SGD terminalui.

Per terminalą tiekiamų dujų kaina bus susieta su Didžiosios Britanijos NBP indeksu, kurio, kaip 15min.lt anksčiau yra sakęs energetikos ministras Rokas Masiulis, kaina kol kas yra panaši į „Gazprom“ parduodamų dujų kainą.

Daugiau apie gamtinių dujų kainodarą galite pasiskaityti antradienio 15min.lt straipsnyje.

SGD terminalas maksimaliai galės tiekti 4 mlrd. kubinių metrų dujų. D.Grybauskaitės teigimu, jis galės patenkinti 90 proc. visų trijų Baltijos valstybių gamtinių dujų poreikio.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų