Kai Vilniuje ir Kaune stovės „Lietuvos energijos“ kogeneracinės jėgainės, gamtijų dujų vartojimas Lietuvoje drastiškai sumažės. Dujų reikės tik „Achemai“ ir buitiniams vartotojams.
Lietuva jau dabar per metus suvartoja mažiau dujų nei jų į rinką gali patiekti Klaipėdos SGD terminalas, kuris jau dirba minimaliu pajėgumu. Tad kam jo reikia?
Pernai, Energetikos ministerijos duomenimis, į Lietuvą buvo importuota 2,6 mlrd. kubinių metrų dujų. Europos mastu tai yra labai mažai – penkios nuo Rusijos dujų priklausomos valstybės (Lietuva, Latvija, Estija, Suomija ir Slovakija) suvartoja vos 7 proc. Europai reikalingų dujų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Artūras Skardžius siūlo neleisti bet kam pigiau įsigyti „Litgas“ dujų
Tačiau Lietuvai 2,6 mlrd. kubinių metrų – labai daug. Maždaug pusės (1,3 mlrd. kubinių metrų per metus) nuolatos reikia „Achemai“, tiek, kaip 15min.lt informavo bendrovės atstovai, jai reikės ir artimiausiais metais. Tačiau dėl likusios dalies nebėra kam varžytis. Kodėl?
Kaip jau rašėme, beveik visas VIAP biudžetas kitais metais bus skirtas energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybai. Kitaip tariant, labai didelė dalis elektros Lietuvoje bus gaminama ne iš dujų.
Europos Komisija pažymi, kad šiemet dėl žemesnės nei pernai oro temperatūros dujų suvartojimas augo: Vokietijoje (19 proc.), Belgijoje (23 proc.), Kroatijoje (13 proc.), Prancūzijoje (17 proc.), Vengrijoje (13 proc.), Italijoje (11 proc.), Liuksemburge (19 proc.), Nyderlanduose (12 proc.), Portugalijoje (13 proc.), Slovakijoje (24 proc.), Slovėnijoje (14 proc.) ir Didžiojoje Britanijoje (11 proc.).
Apskritai Europoje dujų paklausa krenta nuo maždaug 2008 metų. Nors kai kurios rinkos dėl šalto oro išgyvena pakilimą, vartojimas Graikijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Baltijos šalyse ir toliau mažėja.
Jei, kaip numatyta, po kelerių metų Vilniuje ir Kaune stovės kogeneracinės jėgainės, dujų vartojimas Lietuvoje kris iki minimumo.
Jau ir kitais metais dujų, neskaičiuojant „Achemos“, reikės labai mažai.
„Mes turime reguliuojamame energetikos sektoriuje per metus realizuoti 540 mln. kubinių metrų dujų. Pagal dabartines deklaracijas matome, kad jau kitais metais bus dvigubai mažesnis suvartojimas, tai yra, 260 mln. kubinių metrų. Jau dabar matome, kad gamtinių dujų suvartojimas labai ženkliai krenta, jis išsilaikys žemesniame lygyje bent jau tol, kol apsimoka investuoti į atsinaujinančios energetikos išteklius“, – 15min.lt aiškino „Litgas“ generalinis direktorius Dominykas Tučkus.
Dujos turi savo nišą, tai yra patogus produktas naudoti, patogu patiekti. Jis yra pakankamai lankstus patiekti didelį energijos kiekį per trumpą laiko tarpą, – sakė D.Tučkus.
Pasak jo, energetikos sektoriuje dujų suvartojimas turėtų išlikti pastovus – apie 200 mln. kubinių metrų per metus, mat pikiniams laikotarpiams yra reikalingi dujiniai energijos gamybos pajėgumai.
„Dujiniai katilai, kurie energetikos sektoriuje dominavo iki šiol, nėra išardomi. Jie labai dažnai paliekami kaip rezerviniai. Jeigu yra biokuro katilas, tai pikus dengia vis tiek dujinis katilas arba mazuto katilas. Dujos turi savo nišą, tai yra patogus produktas naudoti, patogu patiekti. Jis yra pakankamai lankstus patiekti didelį energijos kiekį per trumpą laiko tarpą“, – aiškino „Litgas“ vadovas.
SGD terminalo palaikymui Lietuva kasmet yra įsipareigojusi iš „Statoil“ įsigyti 540 mln. kubinių metrų dujų (terminalo pajėgumas – 4 mlrd. kubinių metrų dujų per metus). Pagal sutartį Lietuva gali dujas realizuoti nebūtinai Lietuvos rinkoje – gali ir eksportuoti.
Spalio viduryje Briuselyje buvo pasirašytas susitarimas dėl Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL finansavimo. Kadangi Lenkijoje dujos, pasibaigus dujotiekio statyboms, būtų brangesnės nei Lietuvoje, kaip kad yra dabar, GIPL galėtų tapti SGD eksporto iš Lietuvos kanalu.
„Svarbu, kad jis padės prekybai. Kur susidarys poreikis kainų prasme, kur bus žemesnės kainos, tai iš tos rinkos ir tekės gamtinės dujos į aukštesnių kainų zoną. Dujos yra daugiau siejamos su ilgalaikėmis sutartimis negu elektra. Tarkime, Lietuvoje dabar yra mažesnė kaina negu Lenkijoje. Taigi būtų logiška, kad prekybininkai pradėtų reeksportuoti dujas iš Lietuvos į Lenkiją. Bet kaip bus 2020 metais, labai sunku pasakyti“, – sakė D.Tučkus.
Dujas iš terminalo galbūt pirks ir „Achema“ – jos sutartis su „Gazprom“ dėl gamtinių dujų tiekimo baigiasi kartu su šiais kalendoriniais metais, ir bendrovė pranešė besideranti tiek su „Gazprom“, tiek su SGD tiekėjais dėl dujų pirkimo kitąmet.
Apskritai 540 mln. kubinių metrų yra tiek mažai, kad tiek dujų galima būtų nesunkiai realizuoti, tačiau itin toli jų vežti neapsimoka.
„Gali transportuoti labai toli, bet tada, aišku, krovinys brangsta. Prekyba tarp Atlanto vandenyno šalių, kur įeiname ir mes, ir Ramiojo vandenyno šalių, SGD kontekste yra labai maža. Neapsimoka transportuoti per pusę pasaulio SGD. Buvo toks etapas nuo maždaug 2010-2011 iki 2014 metų, kai ta prekyba vyko.
Tai yra, iš Europos buvo transportuojamos SGD į Azijos šalis. Bet dabar, Japonijai keičiant savo energetinį balansą, prekyba yra sunykusi. Jie teikia prioritetą gamybai iš anglies, o ne dujų, tai keičia visą kontekstą. Be to, atsirado daug skystinimo ir eksporto pajėgumų Australijoje ir Papua Naujojoje Gvinėjoje“, – aiškino D.Tučkus.
Tai reiškia, kad SGD krovinys iš Klaipėdos negali keliauti labai toli, nes bus labai brangus ir todėl niekas jo nepirks.
„Litgas“ dar vasarą pasirašė memorandumą su „Statoil“ dėl bendros įmonės kūrimo. Nauja Lietuvoje registruota įmonė užsiims mažos apimties suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimu ir bunkeriavimu.
Regione, yra sakęs D.Tučkus, realus SGD poreikis 2018 metais galėtų siekti 0,5–1 mlrd. kubinių metrų, o bendra „Litgas“ ir „Statoil“ įmonė, turėdama trumpiausią logistikos grandinę, galėtų užimti didelę šios rinkos dalį.
Pagal BP prognozes, SGD rinka tikrai augs – tą nulems didesnė dujų pasiūla JAV ir Australijoje, taip pat Rytų Afrikoje. Didžiąją dalį (70 proc.) SGD 2035 metais suvartos Azija, didžiausios SGD importuotojos – Japonija ir Kinija. Europos SGD importo dalis (nuo viso pasaulio SDG importo) augs nesmarkiai – nuo 16 iki 19 proc.
Daugiau apie pasaulinę SGD rinką skaitykite 15min.lt straipsnyje „Suskystintų gamtinių dujų paklausa per 20 metų išaugs dvigubai: kas pirks, o kas parduos?“
