„Elektros poreikis Lietuvoje kasmet auga, o lyginant pastarųjų 5 metų statistiką, per šį laikotarpį elektros poreikio augimas siekia 6,5 proc. Ši tendencija ypač ryški didžiuosiuose miestuose bei jų apylinkėse. Atsižvelgdami į tai, pernai Lietuvos elektros perdavimo tinklą sustiprinome Vilniuje įrengdami galingiausius šiuo metu šalyje veikiančius 300 MVA (megavoltamperų) autotransformatorius, o šiemet du 250 MVA autotransformatoriai buvo įrengti Šiauliuose. Nauji įrenginiai veikia tyliau, yra ekonomiškesni ir tausoja aplinką“, – teigia „Litgrid“ Strateginės infrastruktūros departamento direktorė Gerda Krasauskė.
Nauji Šiauliuose sumontuoti 250 MVA galios autotransformatoriai – ypač didelių gabaritų elektros perdavimo tinklo įrenginiai. Vieno jų ilgis siekia 9,3 metro, aukštis – 4,3 metro, plotis – 4,2 metro, o svoris - 238 tonos.
Pirmasis iš dviejų naujų autotransformatorių Šiauliuose buvo išbandytas dar pernai rugsėjį, o antrojo įrenginio bandomoji eksploatacija, trukusi kelias dienas, atlikta gegužės viduryje. Sėkmingai užbaigus abiejų naujai sumontuotų autotransformatorių bandymus, jie buvo įjungti į tinklą. „Litgrid“ skaičiavimais, nauji įrenginiai augantį elektros energijos poreikį Šiaulių regione užtikrins iki 2036 m.
Naujų autotransformatorių Šiauliuose įrengimo projektas – vienas iš nuoseklių „Litgrid“ žingsnių modernizuojant Lietuvos elektros perdavimo tinklus ir ruošiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Šiuo metu 3 iš sinchronizacijos projektų jau yra įgyvendinti. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba ir 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija. Iš viso šiuo metu baigta daugiau nei ketvirtadalis visų sinchronizacijai reikalingų darbų.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 m.
