Vilnietė Violeta buvo gerokai nustebinta, kai gavo elektroninę sąskaitą už šildymą. 32 kvadratinių metrų butą turinti moteris už jo šildymą ir „gyvatuką“ pernai metų gruodį turi sumokėti 77,87 eurų, kai užpernai viskas atsiėjo 32,55 eurų. Skaičiuojant be „gyvatuko“, šiemet pirmą žiemos mėnesį šildymas viršijo 60 eurų, kai pernai siekė vos 23 eurus.
Violeta – toli gražu ne vienintelė didelių kainų nustebinta Vilniaus gyventoja. Socialinių tinklų vartotoja Daiva internete taip pat dalijosi savo sąskaitomis. Jei 2020 metų gruodį apšildyti jos trijų kambarių butą kainavo 49 eurus, o už 2021 metų gruodį ji gavo 105 eurų sąskaitą.
Naujame 75 kv. m. ploto bute gyvenančios Jurgitos šeima taip pat buvo priblokšta aukštų šildymo kainų – šiais metais šilumos tiekėjas jai atsiuntė 153 eurų sąskaitą. 2020 m. gruodis šeimos pinigines patuštino 66 eurais.
Jos tėvai, gyvenantys 55 kv. m. bute sename daugiabutyje, sulaukė beveik du kartus didesnių šildymo sąskaitų – užpernai gruodį mokėję 38 eurus, šiais metais gavo 70 eurų sąskaitą.
Vilniaus Naujamiesčio rajone gyvenantį Sergejų taip pat „pradžiugino“ dvigubai didesnė sąskaita – jei 2020 m. gruodį vyras mokėjo kiek daugiau nei 70 eurų, tai šiais metais jam teko iš piniginės traukti jau 136 eurus.
Tai – tik savitarnos paslaugomis besinaudojančių „Vilniaus šilumos tinklų“ klientų įspūdžiai. Popierines sąskaitas gaunantys gyventojai jas savo pašto dėžutėse ras mėnesio viduryje.
Aukštos šilumos kainos fiksuotos ne tik sostinėje. Su 15min savo sąskaitomis pasidalijo ir Alytuje sename, nerenovuotame trijų kambarių bute gyvenanti šeima. Jie už šildymą sumokėjo 111 eurų. Praėjusiais metais būsto šildymas šeimai pirmąjį žiemos mėnesį atsiėjo 64 eurus.
Šildytojų asociacijos vadovas: kainos kilo daugiau nei planuota
15min kalbintas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sakė, kad nors aukštos kainos buvo prognozuojamos jau kurį laiką, jos vis viena buvo kiek aukštesnės nei manyta anksčiau.
„Sakyčiau, kad šiek tiek viršijo drąsiausias prognozes. Niekas nesitikėjom, kad bus toks dujų kainų šuolis, o nors biokuro iš esmės kaštai tie patys, bet ir biokuras du kartus pabrango. Tai turėjo labai didelę įtaką. Šildymo sąskaitos visoje šalyje augo vidutiniškai 90 proc.“, – kalbėjo jis.
Prie tokios situacijos galėjo prisidėti ir tai, kad šių metų gruodis buvo šaltesnis nei pernykštis. Vidutinė 2020 m. gruodžio temperatūra buvo pliusinė ir siekė apie 0,3 laipsnio Celsijaus. Tuo tarpu šiais metais vidutinė temperatūra apytiksliai buvo 3,3 laipsnio šalčio. V.Lukoševičiaus teigimu, šis skirtumas galėjo lemti apie 20 proc. didesnį šilumos suvartojimą.
Šildymo sąskaitos visoje šalyje augo vidutiniškai 90 proc.
Šilumos tiekėjai neturėjo gerų prognozių ir sausiui. Sausis tradiciškai yra šalčiausias metų mėnuo, todėl prie sąskaitų jis gali pridėti dar kelis ar keliolika procentų, spėjo 15min pašnekovas.
„Vilniaus šilumos tinklai“: skolinamės pinigus, kad įsigytume dujų
Sostinei šilumą tiekiančios bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ komunikacijos vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė 15min sakė, kad niekas negalėjo prognozuoti tokio dujų kainų pakilimo, koks yra dabar.
„Dujų kainos yra išaugusios – jeigu lygintume šių ir praeitų metų gruodį, matome, kad jei dujas pirkome už 14,44 euro už MWh, tai šių metų gruodį ta kaina buvo 94,82 euro už MWh. Biokuro kaina buvo 9,58 už MWh, o 2021 m. – 18,45 už MWh“, – kalbėjo atstovė.
Tuo tarpu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatyta šilumos kaina 2021 m. gruodžiui buvo 120 proc. didesnė nei 2020 m.
„Dar labai svarbu ir suvartojimas, o jis, gruodžio mėnesį buvo nemažas, kadangi turėjome tikrai šaltą gruodį. Tai, kad -10 laipsnių laikytųsi ir dieną, pastarąjį kartą buvo 2016 m.“, – sakė I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
„Vilniaus šilumos tinklų“ atstovė atkreipė dėmesį, kad mažesnes sąskaitas gavo tie, kurie gyvena renovuotuose daugiabučiuose. Pavyzdžiui, standartinio 50 kv. m. ploto buto sąskaitos Vilniuje 2020 m. gruodį siekė 47 eurus, o praėjusiais metais – 123 eurus. Vis dėlto augo ir renovuotų butų šildymo sąskaitos – atitinkamais metais jos siekė 31 ir 75 eurus.
Pašnekovė ragino vilniečius pasidomėti kompensacijų už šildymą galimybe, kadangi nuo sausio 1 d. išsiplečia jas galinčių gauti gyventojų ratas. Taip pat šilumos tiekėjai siūlo ir mokėjimo už šilumą dalinio atidėjimo galimybę – už sąskaitą galima sumokėti pasibaigus šildymo sezonui, ji gali būti išskaidyta net per kelerius metus.
Prielaidų tolesnėms sąskaitoms mažėti „Vilniaus šilumos tinklai“ nemato – priešingai, artėja šalčiausi metų mėnesiai, todėl gyventojai turėtų būti pasiruošę išleisti dar daugiau.
„Praėjusiais metais mes turėjome patį pigiausią per dešimtmetį sezoną, todėl natūralu, kad dabar tos gautos sąskaitos žmones šokiruoja. Stebime didelį klientų nerimą, bet niekuo padėti negalime. Kasdien stebime dujų kainų augimą – šiandien dujų megavatvalandės kaina yra apie 100 eurų, tai yra labai daug. Mes skolinamės iš bankų pinigus, tam, kad nepritrūktume apyvartinių lėšų įsigyti dujoms“, – kalbėjo I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
Daugiausia kenčia miestai, kuriuose dominuoja dujos
Aukštos centralizuotai tiekiamos šilumos kainos apskritai nebuvo netikėtos – visą antrąjį praėjusių metų pusmetį buvo skelbiama apie augančias dujų, elektros, biokuro ir kitų energetikos produktų kainas.
Reaguodamas į kylančias kainas, Lietuvos parlamentas rudenį priėmė įstatymą, kuris leistų fiksuoti šilumos kainas buitiniams vartotojams.
Daugiausia prie šilumos kainų augimo prisidėjo brangstančios gamtinės dujos. Labiausiai dėl to nukentėjo pilnai ar dalinai prie biokuro pereiti nespėję miestai, tarp kurių pats ryškiausias pavyzdys yra Vilnius.
Planuota, kad Vilniuje iki 2021 m. bus užbaigtas Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas, kuris turėjo padidinti bendrą šiluminę galią 230 MW.
2020 m. rudenį Vilniaus kogeneracinę jėgainę (VKJ) stačiusi Lenkijos bendrovė „Rafako“ paskelbė apie finansinius sunkumus ir restruktūrizavimą. „Ignitis“ sutartį su lenkais nutraukė, tačiau šie kreipėsi į Stokholmo arbitražo teismą. Lenkų prašoma kompensacija siekia 26 mln. eurų.
Šiuo metu biokuro bloką mėgina užbaigti nauji, per 2021 m. metus viešųjų pirkimų konkursus laimėję rangovai. Biokuro bloką planuojama baigti 2022 m. pabaigoje.
Nuo 2021 m. žiemos pilnu pajėgumu dirba šios jėgainės atliekų deginimo blokas, tačiau reikšmingos įtakos aukštos Vilniaus šilumos kainoms atliekų deginimas kol kas nedaro.
Vilniuje šildymui vis dar daugiausiai naudojamos dujos – jos bendrame metiniame šilumos kiekyje sudaro apie 40 proc. Tiesa, jei biokuras dominuoja vasarą, kai karšto vandens ruošimui naudojamas vien tik jis, žiemą smarkiai išauga būtent dujų dalis.
Tuo tarpu Kaune ir Panevėžyje iki 85 proc. šilumos pagaminama biokuro katilinėse, Klaipėdoje – 68 proc., Šiauliuose – 75 proc. Lietuvoje pagal VERT duomenis vidutiniškai šilumos gamyboje 70,3 proc. sudaro biokuras, o gamtinės dujos tik 29,7 proc.
V.Lukoševičius teigia, kad būtent dujas gausiai naudojanti sostinė ir lėmė aukštą visos šalies šilumos brangimo vidurkį.
Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės politikai dėl aukštų kainų kaltina konkurencijos sostinės biokuro rinkoje nebuvimą – šilumos iš biokuro gamintojai neturi pakankamai pajėgumų, kad pagamintų reikiamą kiekį, todėl vis dar tenka kliautis dujomis.
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas anksčiau 15min teigė, kad tiek iš atliekų šilumą gaminanti „Ignitis“, tiek kiti Vilniaus šilumos rinkoje veikiantys nepriklausomi gamintojai tuo naudojasi.
„Akivaizdu, kad šilumos tinklų nustatyta kaina žiemą, kai reikia kūrenti dujas, yra didesnė nei biokuro, ypač šiais metais, ir tiesiog jie minimaliai po ja palenda. Tai bendras principas, to jie ir neslepia“, – kalbėjo jis.
Gruodžio mėnesiui Vilniuje nustatyta 8,74 ct/kWh šilumos kaina yra didžiausia iš visų Lietuvos didžiųjų miestų, tuo tarpu Kaunas gruodžio mėnesiui turi mažiausią šilumos kainą 5,30 ct/kWh. Dar daugiau, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) sausio mėnesiui nustatė virš 10 ct/kWh kainą.