Sausakimšoje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) salėje posėdžio metu virė audringos diskusijos dėl naujojo reguliavimo.
Savivaldybių kontroliuojami šilumos tiekėjai prašė atidėti sprendimo priėmimą, kadangi kaina vartotojams gali didėti. O privačios bendrovės, tiekiančios pagamintą šilumą šilumos tiekėjams, tikino, kad pakeitimai reikalingi – dabar jos esą konkuruoja nesąžiningomis sąlygomis.
Tačiau VKEKK sprendimas – nauja tvarka bus. Nutarimui pritarė visi komisijos nariai.
Nauju reguliavimu šilumos aukcionuose visi gamintojai dalyvaus vienodomis sąlygomis, atitinkamai aukcioną organizuos ne šilumos tiekėjas, o trečioji organizacija.
Jau skelbta, kad naujoji tvarka patiktų privatiems tiekėjams – nepriklausomiems šilumos gamintojams. Pagrindines miestų katilines valdantys šilumos tiekėjai įspėjo, kad šildymas gali brangti.
Nauja tvarka įsigalios nuo gruodžio, o ne nuo liepos, kaip buvo planuota anksčiau.
Konkurencija svarbiau nei kainos
VKEKK Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus vadovas Matas Taparauskas tikino, kad pakeitimų tikslas – įteisinti pagrįstą konkurenciją šilumos gamyboje bei palankiausias sąlygas ir kainas gyventojams.
Pagrindinis pasikeitimas – šilumos tiekėjai aukcione turėtų nurodyti didesnę savo šilumos kainą. Jei iki šiol jie kainą teikdavo paskaičiuotą tik pagal kuro kainą, dabar turės įtraukti ir pastovius patiriamus kaštus, kurie buvo dengiami iš vartotojų.
Tokiu atveju, jei savivaldybėje konkurencijos nedaug, nepriklausomi šilumos gamintojai galės tiesiog padidinti tiekiamos šilumos kainą, kad ji būtų tik šiek tiek mažesnė nei šilumos tiekėjo – ir toliau ji garantuotai bus superkama. Mat ir iki šiol NŠG aukcione dalyvaudavo įtraukdami visas gamybos sąnaudas į kainą.
Ilguoju laikotarpiu tokia tvarka skatintų į rinką ateiti daugiau privačių šilumos katilinių ir taip galbūt padidinti konkurenciją.
„Kalbant apie kainas, skyriaus vertinimu, dėl supirkimo tvarkos projekte ar metodikoje bus sudaromos palankesnės sąlygos naujų technologijų, efektyvesnių šilumos gamybos įrenginių atsiradimui“, – sako M.Taparauskas ir patikino, kad „šilumos gamybos kaina didėti neturėtų, kadangi šiluma bus gaminama mažiausią kainą pasiūliusiais konkurencingiausiais įrenginiais“.
Šilumos tiekėjai bandė priešintis
Visų didžiųjų savivaldybių šilumos tiekimo įmonės sukilo prieš VKEKK parengtą naują tvarką. Abejojama ir poveikio kainoms skaičiavimais, ir pačiu sprendimo reikalingumu – esą valstybė turėtų grįžti prie natūralių monopolijų reguliavimo, o ne konkurencijos didinimo.
Anot jų, pasikeitimai reikš, kad jau šilumos tiekėjai negalės konkuruoti su nepriklausomais šilumos gamintojais ir kyla grėsmė tolesnei centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus raidai.
Nauja tvarka nebūtų taikoma savivaldybėse, kur nepriklausomų tiekėjų nėra, o šilumą tiekia tik viena bendrovė.
Vilniaus šilumos tinklai: šiluma brangtų
Vilniaus šilumos tinklų direktorius Mantas Burokas neslėpė nuostabos, kad su šilumos tiekėjais VKEKK nesidalija savo skaičiavimais, kaip pagrįstas galimas kainos mažėjimas. Mat patys šilumos tiekėjai savo skaičiavimus atskleidžia ir jie nesutampa.
„Mes dėjome visas pastangas, kad tie skaičiavimai būtų atviri, skaidriai derinome su komisija, parodėme savo modelį, rezultatus. Deja, iš komisijos grįžtamojo tokio paties ryšio negavome. Ir tikėti skaičiais, kurių imtis yra du kartai, yra labai sunku“, – sako M.Burokas.
Jis akcentavo, kad nauja tvarka nesprendžia jokių esminių problemų, o atvirkščiai, jas netgi gilina.
„Reikia apskritai sistemą sureguliuoti galios prasme – turi būti galios aukcionai, nebūti perinvestavimo, turi nebūti įrenginių statymų dėl statymų. Turi būti pasižiūrėta strategiškai, kad veiktų tiek įrenginių, kiek jų reikia, o ne aukcionų žaidimas pamėnesiui“, – teigia M.Burokas.
Anot jo, Vyriausybė šiuo metu peržiūri šilumos sistemos reguliavimą ir ruošia teisės aktus, o VKEKK žingsnis yra tarsi ėjimas arkliu – iš apačios ir skubotas.
„Mes įvedame dar sudėtingesnį sofistikuotą reguliavimą. Dabar kai kuriems šilumos tiekėjams ta bazinė kaina nenustatoma metus ar dvejus, o dabar padarome tvarką, kuri dar daugiau pareikalaus VKEKK resursų. Ar jie bus užtikrinti – vėlgi didelis klausimas“, – teigė M.Burokas.
Jis pastebi, kad konkurencija šilumos sektoriuje nepasiteisino ir netgi nėra įmanoma – net ir Kaune, kur daugiausia šilumos gamintojų, esą „nueita į kitą pusę“. Verčiau, anot M.Buroko, taisyti esamą tvarką ir konkurenciją mažinti.
VKEKK posėdžiui parengtoje pažymoje centralizuotos šilumos tiekėja „Klaipėdos energija“ nurodo, kad, vadovaujantis pakeitimų įtakos modeliavimo rezultatais, uostamiestyje metinė šilumos kaina didėtų 3,4 proc. Vilniaus šilumos tinklai skaičiuoja, kad dėl pokyčių prarastų 2,63 mln. eurų pajamų, NŠG pajamos padidėtų 2,01 mln. eurų, o šilumos sąnaudos Vilniaus miesto vartotojams galimai padidėtų 0,6 procento, rašė BNS.
Panevėžį aplipo šilumos investuotojai
Panevėžio energijos generalinis direktorius Petras Diksa skaičiuoja, kad šildymas pagal naują tvarką pabrangtų Pasvalyje. Jis piktinosi, kad jau dabar nepriklausomi šilumos gamintojai plečiasi nekontroliuojamai – savivaldybių specialieji planai plėtros niekaip nestabdo.
„Šiandien apkrova – 157 megavatai, o jau sąlygų esame išdavę dėl 130 megavatų paprašiusiems NŠG. Prognozuojama situacija tokia, kad kažkas vis tiek perinvestuos ir visumoje viešasis interesas nukentės vienokiu ar kitokiu būdu“, – sako P.Diksa.
Jis netgi nurodė, kad naują katilinę statanti bendrovė teturi vieną asmenį, „neaišku, kokia kvalifikacija, jiems nereikia jokių licencijų“.
„Pagal aprašą NŠG neprivalo vykdyti specialiojo plano. Jiems reikia turėti savo nuosavybės sklypą ir jiems privalo išduoti prisijungimo sąlygas, – įspėja P.Diksta.
VKEKK atstovai nesutiko, kad NŠG galėtų plėstis nekontroliuojamai – esą dabar savivaldybės pačios privalo rengti ir tvirtinti specialiuosius planus ir tikslingai nukreipti investicijas.
Tačiau Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė tikino, kad ir plėtros savivaldybės nesukontroliuoja – savivaldybės įpareigotos naujiems investuotojams išduoti sąlygas ir leidimus, o jei to nepadaro, „keliauja į teismus“, kur tiekėjai pasiekia savo.
„Savivaldybė įvaryta į kampą – ji negali neišduoti sąlygų. Kitu atveju ji atsiduria teisme“, – teigė ji.
Savivaldybių atstovė taip pat teigė abejojanti kainomis, kadangi skaičiavimų detalės šilumos tiekėjams nepateiktos.
„Galutiniam vartotojui svarbiausia kaina. Mes už viešojo intereso užtikrinimą – mažiausiomis sąnaudomis. Kas bus, jei ta kaina padidės?“ – grėsmę įžvelgė A.Kazlauskienė ir taip pat siūlė atidėti sprendimą.
Kaune – sumaištis
„Kauno energijos“ generalinis direktorius Rimantas Bakas tikino, kad miesto šilumos sektoriuje tvyro chaosas, kokio nėra visoje ES – nėra tokio miesto, kur pristatyta tiek daug katilinių centralizuotam šildymui.
„Turime rezultatą, kad galime pasigirti pačiu didžiausiu neaiškumu gamybos sektoriuje“, – sako jis.
R.Bakas akcentavo, kad šilumos kaina mieste dėl konkurencijos nemažėjo iki tol, kol savo pajėgumų nepradėjo plėtoti pati centrinio šilumos tiekimo įmonė.
„Iki tol konkurencija visiems buvo gera, kainos aukštos“, – pastebi R.Bakas ir patikino, kad nauja tvarka kainas didins.
Bendrovės „Ekotermija“ vadovas Šarūnas Prieskienis ginče tikino, kad visame pasaulyje šilumos sektorius suprantama kaip natūrali monopolija. Anot jo, didinti konkurenciją šiame sektoriuje nereikalauja ES direktyvos.
„Permainos turi būti, tačiau jos turi būti pamatuotos, išdiskutuotos“, – sako Š.Prieskienis ir patikina, kad dėl naujo reguliavimo bendros vartotojų patiriamos sąnaudos išaugtų.
Ir „Klaipėdos Energijos“ vadovas Antanas Katinas abejojo VKEKK skaičiavimais – esą bendrovės darbuotojai komisijai teikė netgi duomenų bylas su formulėmis, kaip viską apskaičiavo.
„Prašymas šilumos tiekėjų vardu – surengti dar trečią konsultaciją, kur darbuotojai spėtų pateikti skaičiavimus. Mūsų darbuotojai, manome, nenusileidžia su kompetencija“, – sako A.Katinas.
NŠG atstovas: esame išstumiami
Tačiau katilines valdančios „Pramonės energijos“ vadovas Gediminas Uloza atskleidė kitą problemą, kodėl nauja tvarka reikalinga. Mat dabar šilumos tiekėjai patys skatinami „kepti“ naujas katilines, kurios gamina brangesnę šilumą nei rinkoje ir išstumia jau esančias elektrines. Mat šilumos tiekėjui sąnaudos kompensuojamos ir iškreipia rinkos vaizdą.
„Matome visišką sistemos netvarumą šiandien ir dėkojame VKEKK, kuri žiūri į probleminę situaciją“, – sako G.Uloza.
Pavyzdžiui, jei NŠG yra reguliuojamas, jis negali uždirbti daugiau pelno, nei jam numatyta. Tačiau dėl šilumos tiekėjo veiksmų ir plėtros jis netgi negali užsitikrinti, kad parduos visą šilumos kiekį ir susirinks netgi reguliuojamą pelną.
„Būti reguliuojamu šilumos gamintoju iš esmės neįmanoma šioje rinkoje. Tai viena iš priežasčių, kodėl išėjome iš Kauno miesto, pardavėme katilinę“, – sako G.Uloza.
Anot jo, šiandienis reguliavimas „leidžia be galo statyti įrenginius ir taip išstumti mieste esančius“ nepriklausomus šilumos gamintojus.
„Mūsų pozicija tokia – net jei nutarimas nebus priimtas, visus naujus įrenginius, kurie būtų statomi, paleiskime į konkurenciją ir pažiūrėkime, ar jie iš tiesų bus statomi“, – šilumos tiekėjams sudarytu pranašumu piktinosi G.Uloza.
Gamintojai: šilumos tiekėjai bando apsaugoti savo privilegijas
Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius buvo kategoriškas ir tikino, kad nauja tvarka reikalinga kuo greičiau.
„Ne man vienam susidaro įspūdis, kad šilumos tiekėjai bet kokia kaina bando apsaugoti savo privilegijas ir garantijas. Nauja tvarka iš tiesų atneštų daugiau skaidrumo, sudarytų vienodas galimybes konkuruoti, kadangi jiems nebus garantuotos pastoviosios sąnaudos“, – tikina V.Kisielius.
Jis nesutinka su visų miestų šilumos tiekimo įmonių atstovais – esą pakako ir laiko diskusijoms, mat pirmasis projektas pateiktas prieš dvejus metus, vyko trys viešosios konsultacijos „šilumos tiekėjams ir kitiems palaikantiems monopolinę tradiciją“.
„Labai patogu po naują zuikį traukti iš kepurės ir prašyti, kad komisija apdorotų. Mes nematom jokios prasmės vilkinti šį procesą“, – sakė V.Kisielius.
Kauną jis vadino pavyzdingiausiu miestu, kur konkurencija leido pasiekti beveik 100 proc. šilumos gamybos iš biokuro ir lėmė kritusias kainas.
Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vyr. specialistas Saulius Kubilius neabejojo, kad VKEKK priims „teisingiausią ir pagrįstos konkurencijos sprendimą“. Anot jo, siūlomos permainos neprieštarauja Vyriausybės planuojamiems kitiems reguliavimo pakeitimams šilumos ūkyje.
